ES lėšų panaudojimas Lietuvoje – svarbu ne tik „kiek“, bet ir „kaip“

Lietuvos laisvosios rinkos institutas atlikęs ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo Lietuvoje apžvalgą teigia, jog nepaisant to, jog Lietuva yra viena iš greičiausiai ES lėšas įsisavinančių šalių, įsisavinimas atsilieka nuo numatyto plano. Apie galimą ES lėšų perskirstymą reikia galvoti jau dabar, siekiant ne tik laiku įsisavinti, tačiau ir kuo didesnės ES lėšų naudos, rašoma LLRI pranešime.

„Šiame programavimo laikotarpyje daug laiko nebeliko. Duomenys rodo, jog ES lėšų įsisavinimas Lietuvoje atsilieka nuo numatyto plano. Daugiausia ES lėšų planuojama įsisavinti 2011 m., didelę jų dalį -  paskutiniais programavimo laikotarpio metais. Todėl reikia iš anksto numatyti, kaip būtų galima perskirstyti ES lėšų panaudojimą, tiek siekiant vykdyti užsibrėžtą planą, tiek didinat ES lėšų panaudojimo naudą“, - teigia LLRI prezidentė Rūta Vainienė.

LLRI pateikia principus, kuriais remiantis siūlo esant reikalui perskirstyti ES lėšas šiame ar planuoti lėšų panaudojimą sekančiame programavimo laikotarpyje 2014-2020 m. „ES lėšų panaudojimo principai ir gairės reikalingi todėl, jog ES lėšų panaudojimas nėra savitikslis, jis turi ne tik teigiamų, bet ir neigiamų pasekmių. Pavyzdžiui, ES lėšos gali iškraipyti konkurenciją bei išstumti privačias investicijas, jos taip pat prisideda prie spartesnio kainų augimo, gali turėti neigiamą poveikį mažesniam valstybės biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumui, sukuria prielaidas korupcijai atsirasti“, - sakė R. Vainienė.

Pasak LLRI eksperto Vytauto Žukausko, mažinant šias neigiamas pasekmes visų pirma ES lėšomis turi būti finansuojami ne komercinės veiklos projektai, o tai, kas yra valdžios rankose ir yra laikoma viešosiomis gėrybėmis, pvz., švietimas, sveikatos sektorius, keliai ir kita infrastruktūra. Taip būtų sumažinamas konkurencijos iškraipymas, kuris atsiranda tuomet, kai finansuojamos atskiros įmonės ar sektoriai.

„Kur įmanoma ES teikiamą paramą reikia skirti svarbiausioms dar nebaigtoms reformoms Lietuvoje finansuoti – švietimo, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos, tai leistų reformoms vykti sklandžiau. Labai svarbu ir tai, jog ES fondų lėšų panaudojimas netaptų savaiminiu tikslu bei valstybės biudžeto išlaidų didinimo priežastimi. Dar vienas principas - naudoti ES lėšas Lietuvai privalomų ES reikalavimų tenkinimui ir taip mažinti šių reikalavimų naštą“, - sako V. Žukauskas.


Šiame straipsnyje: LLRIRūta VainienėES lėšos

NAUJAUSI KOMENTARAI

666

666 portretas
Alternatyviosios energijos šalininkai neabejoja - 448 tūkstančius hektarų nenaudojamos žemės kaip nors reikia panaudoti. Tačiau valdžia kol kas neskuba apsispręsti ir mano, kad dirvonuojantys plotai atiteks žemės grąžinimo laukiantiems gyventojams. Šiandien šalyje veikia tik 7 biodujų jėgainės, iš atliekų gaminančios šiluminę ir elektros energiją. Biodujų šalininkai mano, jog Lietuvoje galėtų veikti iki 200 biodujų jėgainių, kurių galia siektų 300 megavatų.

666

666 portretas
o kaip matom siai dienai tai lengviau beverti elektros laida nutiesti i svedija svedu naudai ( o neinvestuoti i fabrikus -darbo vietas ) kad jis jiems atsipirktu ir mes skatintume ju vejo jegainiu statyba o patys butume atpirkimo oziais .

XXX

XXX portretas
Namu renovavimo programa kreiva. Matomai renovuojant pirmuosius namus buvo sociai pinigu isplauta. 15 procentu dengiant paskolas yra labai mazai. Ieskoma kvailiu, kad gyventojai savo paskolomis isjudintu statybu versla -:))
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių