ES lėšos naudojamos neskaidriai ir per lėtai

Valstybės kontrolė atliko auditą, kaip 2008 m. Lietuvoje buvo įsisavinamos Europos Sąjungos (ES) skirtos lėšos. Paaiškėjo, kad ES struktūrinės paramos lėšas Lietuva 2008 m. naudojo labai lėtai. Per 2008-uosius tesugebėta įsisavinti vos 2,26 proc. visų dotacijų arba 705 mln. litų. Be to, šios lėšos iki 2009 m. pradžios nebuvo deklaruotos Europos Komisijai, todėl auditoriai negalėjo atlikti jų panaudojimo vertinimo. Lėšų naudojimą esą labiausiai stabdė užsitęsęs teisės aktų rengimas tiek ES, tiek Lietuvos institucijose.

Vertindami lėšų valdymo ir kontrolės sistemą auditoriai nurodė, kad nebuvo aiškiai apibrėžtos valstybės institucijų funkcijos, neaiškiai formuluojamos užduotys, nepakankama jų vykdymo priežiūra. Auditoriai atkreipė dėmesį, kad iki šiol nėra patvirtintų taisyklių, kurios reglamentuotų neteisėtai išmokėtos finansinės paramos grąžinimą. Be to, pasiūlyta imtis priemonių, kad projektai nebūtų finansuojami iš kelių šaltinių.

Per 2007-2013 metų laikotarpį Lietuva iš ES Regioninės plėtros, Sanglaudos ir Socialinio fondų planuoja sulaukti apie 23 mlrd. litų paramos. Ji skiriama žmogiškųjų išteklių plėtrai, ekonomikos augimui, sanglaudos skatinimui ir techninei paramai. Šias veiksmų programas valdo ir kontroliuoja trys Finansų ministerijos departamentai, o jas įgyvendinant dalyvauja 16 valstybės institucijų. Valstybės kontrolė Seimo pavedimu atlieka paramos panaudojimo auditą ir teikia Europos Komisijai metines audito ataskaitas.


Šiame straipsnyje: ES parama

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Gamintojai: sveiki produktai neženklinami, nes tai nenaudinga
    Gamintojai: sveiki produktai neženklinami, nes tai nenaudinga

    Gamintojams, norintiems populiarinti sveikų produktų žymėjimą, labai svarbi tiek Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), tiek kitų institucijų pagalba, bet kol kas SAM priemonės dažnai niekinės, o pažadai netęsiami. Taip LRT RADIJUI sako Grūdų per...

    1
  • A. Veryga pamiršo Aludarių gildiją ir Legalaus verslo aljansą
    A. Veryga pamiršo Aludarių gildiją ir Legalaus verslo aljansą

    Alaus gamintojų įsteigta Lietuvos aludarių gildija ir Legalaus verslo aljansas, kuriam priklauso alkoholinių gėrimų gamintojai bei importuotojai, piktinasi sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga, šių organizacijų, skirtingai negu kitų pa...

    2
  • Ar klimato kaitos aktyvistai neperlenkia lazdos?
    Ar klimato kaitos aktyvistai neperlenkia lazdos?

    Nevairuokite, neskraidykite lėktuvais, išmeskite kepsnines ir neužsibūkite namuose, kad netyčia nepratęstumėte giminės. Pamąstymais apie tai, kad klimato kaitos aktyvistai su savo pasiūlymais kartais galbūt perlenkia lazdą, portale nationalre...

  • S. Jakeliūnas apie PVM lengvatą šildymui: finansinio populizmo virusas vėl išplito
    S. Jakeliūnas apie PVM lengvatą šildymui: finansinio populizmo virusas vėl išplito

    Vyriausybė suplanavo nemažai įvairių mokesčių pakeitimų, kurie gali daryti įtaką prekių ir paslaugų kainoms, taip pat dirbančiųjų pajamoms, įmonių veiklos sąnaudoms. ...

    2
  • Strasbūro teismas: A. Kubiliaus pensijų karpymai nepažeidė žmogaus teisių
    Strasbūro teismas: A. Kubiliaus pensijų karpymai nepažeidė žmogaus teisių

    Konservatorių vyriausybės per krizę įvestos taupymo priemonės nepažeidė žmogaus teisių, ketvirtadienį paskelbė Europos Žmogaus Teisių Teismas. ...

    18
  • Finansinei drausmei skatinti – speciali skaičiuoklė internete
    Finansinei drausmei skatinti – speciali skaičiuoklė internete

    Augant ekonomikai ir didėjant vartojimo apimtims, finansų institucijų klientai dažnai nežino, kad paskolų kaina priklauso ir nuo asmeninės finansinės drausmės. Siekdamas skatinti atsakingą skolinimąsi bei ugdyti visuomenę, „Citadele“ ba...

    3
  • Lietuva lygiuojasi į Afriką?
    Lietuva lygiuojasi į Afriką?

    Nevaldomai auganti turtinė nelygybė – didžiausia grėsmė Lietuvai. Apie tai įspėja tarptautinės organizacijos, apie tai nuolatos kalba įvairūs analitikai ir, žinoma, politikai. Deja, kai reikia pereiti nuo kalbų prie darbų, priimant sprendimu...

    10
  • Nuo Lietuvos nusisuko ir Latvija
    Nuo Lietuvos nusisuko ir Latvija

    Lietuvos ir jos šiaurinių kaimynių pozicija energetikos klausimais vis labiau išsiskiria. Latvija prisijungė prie Estijos ir pareiškė, kad nepakanka vienos jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos Baltijos šalių elektros tinklų sinc...

    11
  • Daugėja į Lietuvą vykstančių rusų
    Daugėja į Lietuvą vykstančių rusų

    Auga atvykstančiųjų į Lietuvą Rusijos piliečių srautai. Lietuvos diplomatinėse atstovybėse išduodama trečdaliu daugiau vizų negu prieš porą metų. Kaimyninės šalies gyventojai į Lietuvą vyksta lankyti artimųjų kapų, atost...

    2
  • Kaip darbdaviai elgiasi su vaikų turinčiais darbuotojais?
    Kaip darbdaviai elgiasi su vaikų turinčiais darbuotojais?

    Kas ketvirtas dirbantis Lietuvos įmonėse teigia, kad jo darbdavys susilaukusiems vaikų suteikia netgi daugiau nei numato šalies įstatymai, nors yra ir tokių, kurie darbuotojams gaili net to, kas numatyta Darbo kodekse. Tokias įžvalgas pateik...

    6
Daugiau straipsnių