ES ieško kelių rekordiškam nedarbui spręsti

Europos Sąjunga ieško būdų, kaip skubiai spręsti nedarbo problemą. Bedarbių skaičius Europoje muša rekordus.

Šiuo metu darbo Europos Sąjungoje neturi 25 milijonai žmonių. Statistikos biuro „Eurostat“ duomenimis, liepą, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, bedarbių visoje Bendrijoje padaugėjo 43 tūkstančiais.

Už darbo klausimus atsakingi Europos Sąjungos institucijų ir valstybių narių pareigūnai dvi dienas Briuselyje diskutavo dėl priemonių, kuriomis būtų galima išjudinti sustingusią darbo rinką.

„Reikia bendro visų valstybių atsako į šią nedarbo bei socialinę krizę. Valstybių veiksmai turi eiti išvien su tomis priemonėmis, kurių imamės europiniu lygiu. Dėl šios priežasties Europos Komisija balandžio mėnesį pateikė Darbo priemonių paketą, taip norime padvigubinti jau daromas pastangas ir paskatinti darbo rinkos atsigavimą“, – sako Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso.

Pavasarį Europos Komisijos pateiktame priemonių pakete siūloma darbo vietas kurti mažinant mokesčius ir labiau remiant verslo steigimą. Daugelis ekspertų sutinka, kad dokumento priemonės yra svarbios, tačiau pokyčius bus galima pajusti tik jas įgyvendinus realybėje.

„Nemanau, kad galima nurimti dėl tų pasirašytų susitarimų. Dauguma žmonių jaučiasi pamiršti, ir jų bus dar daugiau, jei ši išsilavinusi ir puikią prekybą išvysčiusi europiečių karta nesugebės pasinaudoti Europos Sąjungos privalumais, o tai neabejotinai yra sėkmingiausias europinis projektas, kokį tik pavyko sukurti šitai kartai.

Bėda ta, kad labiau domimės pasaulio finansais ir bankais nei savo pačių vaikais. Taip mums nepavyks atkurti pasitikėjimo ir galiausiai pakirsime socialinės taikos, dėl kurios taip nerimavome pastaruosius dešimtmečius, pagrindus. Todėl aš tikiu, kad darbo politika yra lygiai tokia pat svarbi kaip ir fiskalinė politika“, – teigia Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas.

Konferencijoje nemažai dėmesio buvo skirta sritims, kurios ateityje gali įdarbinti daugiausiai žmonių – tai žalioji ekonomika, sveikatos priežiūros paslaugos bei informacijos ir komunikacijos technologijos.

„Apibendrindamas, ko baigiantis krizei tikimės iš darbo rinkos, nurodyčiau tris dalykus – pirmiausia, darbo rinkoje turėtų stipriai didėti darbo našumas, nes akivaizdu, kad gerovė ateina per produktyvų darbą. Antra, darbo rinka turėtų sukurti sąlygas kuo paprasčiau kurti naujo pobūdžio darbus, o ypač skatinti darbo vietų kūrimą skaitmeniniame ir IT sektoriuose. Galiausiai, kai šalys išeis iš krizės, dinamiška darbo rinka galės sušvelninti dėl recesijos kylantį nedarbą“, – mano ekonomistas Christopheris Antoniou Pissaridesas.

Daugiausiai bedarbių šiuo metu yra Ispanijoje ir Graikijoje, mažiausiai – Austrijoje ir Olandijoje. Palyginus su pernai metais, nedarbo skaičius labiausiai krito Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Tai siejama su sparčiu Baltijos valstybių ekonomikos augimu.


Šiame straipsnyje: darbasnedarbasbedarbiai

NAUJAUSI KOMENTARAI

siaip

siaip portretas
didzioji dauguma tu bedarbiu yra i vakaru salis suvaziavusi afrika ir azija. jie net neturi minties dirbti, sedi ant pasalpu ir dziaugiasi gyvenimu

as

as portretas
Lietuvoja tiek daug bedarbiu o kinu darbininkai atvyksta ce dirbti ir kas svarbiausia ne uz mazesni atlyginima o uz didesni Kinijos ekon8mika pakele viso pasaulio verslininkai gaodami is prekes po 300 ir daugiau pelno jas tas prekes reiktu apmokestinti kad apsimpketu gaminti europoja ar amerikoja ir tt

to as

to as portretas
toks protingas,o rasyt neismokai
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių