EP: krizės šaukliais tapo ir išpūsti bankininkų atlyginimai

Finansų krizė įsibėgėjo ir dėl nepagrįstai išpūstų finansinių institucijų vadovams mokamų atlyginimų, teigiama belgų europarlamentaro Saïdo El Khadraoui parengtame pranešime. 

Imtis besaikės rizikos juos skatino noras kuo greičiau didinti finansinių bendrovių pelną ir gauti su juo susietas išmokas. EP nariai ragina siekti subalansuotos atlygio struktūros, leidžiančios išvengti stabilumui kenkiančios perdėtos rizikos.

Pranešimą dėl biržoje kotiruojamų bendrovių direktorių bei finansinių paslaugų sektoriaus atlyginimų nustatymo politikos EP Ekonomikos komitetas rengiasi tvirtinti birželio 22 d., o plenarinę sesiją jis turėtų pasiekti liepos mėnesį.

Subalansuotas atlygis stabdys nepamatuotą riziką

Kokios priemonės užtikrintų atsakingesnę vykdančiųjų direktorių veiklą, sumažintų besaikės rizikos vaikymąsi ir didintų finansų sistemos stabilumą?

Pranešime siūloma kiekvienoje finansų institucijoje ir bendrovėje, kurios vertybiniai popieriai yra įtraukti į biržos sąrašus, steigti atlyginimų politiką nustatysiantį komitetą. Fiksuotą atlygį gaunantys atlyginimų komiteto nariai neatiliktų jokių vykdomųjų funkcijų atitinkamoje finansų institucijoje.

Viliamasi, kad atlyginimų politiką formuojant nepriklausomiems komiteto nariams, ilgės ilgalaikis įmonės stabilumas ir gyvybiškumas bei  nebus vaikomasi perdėta rizika paremto trumpalaikio pelno.

Akcininkai turėtų būti visapusiškai informuojami apie bendrovės atlyginimų politiką ir jiems turėtų būti sudaryta teisė dalyvauti jos formavime, sakoma pranešime. Būtina tinkama kintamojo ir fiksuoto atlyginimo pusiausvyra, o asmeninės premijos neturėtų sudaryti daugiau negu 50 proc. fiksuoto atlyginimo, mano europarlamentarai.

Ilgalaikio stabilumo link

EP pranešėjas Said El Khadraoui (Socialistų ir demokratų aljansas, Belgija) akcentuoja „pavojingą elgesį“ skatinančios atlyginimų politikos peržiūros svarbą, o Sławomir Witold Nitras (Europos liaudies partija, Lenkija) teigiamai vertina siūlymą susieti atlyginimą su ilgalaikiu bendrovės stabilumu.

Carlo Haglundo (Liberalų ir demokratų aljansas, Suomija) nuomone, ES siūlomos priemonės turi būti aptartos Didžiajame dvidešimtuke ir kitose tarptautiniuose forumuose. Politikas palaiko skaidrumo akcininkų atžvilgiu didinimo priemones, tačiau mano, kad jos turi būti savanoriškos, o į procesą neverta įtraukti profesinių sąjungų atstovų.

Vicky Ford (Europos konservatoriai ir reformistai, Jungtinė Karalystė)nuomone, mažoms įmonėms neturėtų būti užkrauta atlyginimų komitetų kūrimo našta.

Nepagrįstai didelės premijos – grėsmė finansų sistemai

Wolf Klinz (Liberalų ir demokratų aljansas, Vokietija) pabrėžia, jog problemos neišspręs vien tik vykdomųjų valdybų narių atlyginimų reguliavimas, kadangi kai kurie investicinių bankų prekeiviai uždirba daugiau už vadovus, o bendrovės visuomet ras, kaip apeiti draudimus. „Labai sunku paaiškinti, kodėl banke dirbantis asmuo gali uždirbti milijoną, o gydytojas – tik 80 tūkst.“, – lygina europarlamentaras.

Arlene McCarthy (Socialistų ir demokratų aljansas, Jungtinė Karalystė) pabrėžia, jog neatsakingą rizikavimą būtina riboti todėl, kad bankuose laikomi paprastų žmonių pinigai. Pasak jos, bankai būtų patys sugebėję išsilaikyti finansų krizės metu, jei nebūtų švaistę savo lėšų milžiniškoms premijoms.


Šiame straipsnyje: krizėbankininkai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių