Energetinės plantacijos veisiamos vangiai

Energetinių plantacijų veisimas šalyje kol kas vangus. Ūkininkai sako, kad ši verslo šaka nuostolinga, nes gautos žaliavos nėra kur realizuoti.

Lietuva Europos Sąjungai yra įsipareigojusi didinti žaliosios energijos sunaudojimą, bet biokuro katilinių plėtrai lėšų nėra. Vienas būdų pinigus gauti - akcizo importuojamoms dujoms įvedimas, tačiau, anot energetikos ministro, tokio mokesčio perspektyvos kol kas miglotos.   

Lietuvoje energetinių plantacijų - vos 500 hektarų. Per ateinančius 5 metus nacionalinės energetikos strategijoje gluosnių, žilvyčių plantacijas numatyta didinti iki 11 tūkst. hektarų, tačiau šis procesas vangus. Jį paspartinti nori Šiaulių bei Jelgavos   mokslininkai.

Rengiamas projektas, kuriuo Šiaulių ir Panevėžio apskričių žemdirbiai bus skatinami auginti naujas gluosnių plantacijas. Skaičiuojama, kad kiekvienas hektaras augintojui atneš didesnį nei 1 tūkst. litų pelną.

„Ūkininkai galėtų po vieną, po kelis hektarus savo daryti, tačiau palankiausiai būtų, kad bent jau po keliolika, po 20-30 hektarų. Ateityje tikrai tas medienos poreikis augs būtent deginimui. Alternatyvi energetika yra, ko gero, vienintelė išeitis mums, nes dujos ir naftos ištekliai senka, brangsta, o energijos poreikis nemažėja“, - teigia Lietuvos mokslininkų sąjungos „Salduvės“ skyriaus pirmininkas Vaclovas Tričys.

Tačiau ūkininkai į siūlymus veisti atsinaujinančių energijos išteklių plantacijas žiūri atsargiai. Anot jų, tai puiki galimybė išnaudoti mažai derlingas arba nederlingas žemes, tačiau yra ir kita šio medalio pusė.  

Investicijos ilgalaikės, 4-5 metai, todėl sunku apskaičiuoti, ar įdėtos lėšos atsipirks. Be to, anot žemdirbių, parama deklaravusiems energetinių augalų plotus numatyta tik iki 2013-ųjų, o kas bus vėliau - neaišku.

„Yra ūkininkų, kurie smulkina medienos atliekas ir jas parduoda susmulkintas. Šiuo metu rinka to darbo kaštų nepadengia. Tai, vadinasi, investuoti į žilvyčių auginimą, dar kaip į tolimesnį procesą viso šito, vargu ar apsimokėtų. Todėl nėra taip populiaru, nors tais dalykais tikrai domimasi“, - sako Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.

Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacija teigia, kad pagrindinis atsinaujinančios energetikos stabdys tas, kad biokuro katilinės pagamina tik 18 proc. visos šalyje suvartojamos šilumos energijos.

Lietuva šį kiekį per artimiausią dešimtmetį yra įsipareigojusi padidinti iki 23 proc. Pasak asociacijos, tą galima padaryti tik plečiant biokuro katilinių tinklą, o per paskutinius trejus metus pastatyta tik viena - Radviliškyje.

Pagrindinė tokio vangumo priežastis - nėra pinigų. Biomasės energetikos asociacija skaičiuoja, kad reikėtų maždaug milijardo litų ir iki 2020 metų būtų galima pasiekti, kad net 70 proc. šilumos būtų gaminama iš biomasės. Tačiau sukrapštyti bent dalies šių pinigų šilumos ūkius valdančios savivaldybės sunkmečiu tikrai nepajėgs. Todėl siūloma pinigus kaupti įvedant tikslinį mokestį importuojamoms dujoms.

„Išeitis viena. Lietuva viena iš labai nedaugelio Europos Sąjungos valstybių, kuri neturi akcizo importuojamoms dujoms, elektros energijai. Netgi estai ir latviai šiandien jį turi. To nedidelio akcizo mokesčio įvedimas, kuris, drįsčiau teigti, menkai įtakotų šilumos kainas, leistų sukaupti šimtamilijoninius fondus kasmet, kurie ir galėtų būti naudojami tokių programų vykdymui“, - tvirtina Biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentas Remigijus Lapinskas.

Energetikos ministras teigia, kad akcizas dujoms svarstytinas. Bet jį įvesti tikslinga būtų tik tuomet, jei surinktos lėšos būtų nukreipiamos katilinėms pertvarkyti, o ne į bendrą biudžeto katilą, kuriame jos paskęstų. Be to, artimiausiu metu naujo mokesčio perspektyvos atrodo miglotos ir dėl sunkios šalies ekonominės padėties.


Šiame straipsnyje: energetinės plantacijos

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Aludariai: dalis planuojamų pataisų – per drastiškos
    Aludariai: dalis planuojamų pataisų – per drastiškos

    Vyriausybei rengiant išvadas dėl galimų alkoholio prekybos draudimų, aludariai sako, kad dalis planuojamų pataisų – vis dar per drastiškos. Pavyzdžiui, visiškas reklamos draudimas. ...

  • Mokykla – perspektyvių specialistų kalvė
    Mokykla – perspektyvių specialistų kalvė

    Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklą kasmet baigia apie 350 auklėtinių, kurie nesunkiai įsilieja į darbo rinką ir įgytas žinias pritaiko praktikoje. Tam, kad jaunuoliams būtų paprasčiau apsispręsti dėl savo ateities, mokykla pakvies į Atvirų d...

  • Lietuvių kilmės JAV respublikonas ragina spausti Baltarusiją dėl Astravo AE
    Lietuvių kilmės JAV respublikonas ragina spausti Baltarusiją dėl Astravo AE

    Jungtinių Valstijų kongresmenas respublikonas Johnas Shimkus (Džonas Šimkus), kreipdamasis į JAV  įstatymų leidėjus, paragino spausti Baltarusiją, jog ši įsileistų tarptautinius stebėtojus į statomą Astravo atominę elektrinę. ...

  • Seime – nauji siūlymai drausti vidaus sandorius
    Seime – nauji siūlymai drausti vidaus sandorius

    Seimui linkstant nedrausti, o tik kiek sugriežtinti vidaus sandorius, trys Seimo nariai siūlo jų atsisakyti ir įregistravo tai numatančias pataisas. Seimas šį ketvirtadienį ketina galutinai apsispręsti dėl vidaus sandorių likimo. ...

    1
  • Seimo pirmininkas: migracija mažės, jei vidutinis atlyginimas sieks 1100 eurų
    Seimo pirmininkas: migracija mažės, jei vidutinis atlyginimas sieks 1100 eurų

    Esminis veiksnys, galintis sumažinti emigraciją iš Lietuvos, yra atlyginimų kėlimas, migracija normalizuotųsi vidutiniam atlyginimui pasiekus 1100 eurų, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. ...

    8
  • Didesni akcizai pučia kainas
    Didesni akcizai pučia kainas

    Bemaž mėnesį galiojantys didesni akcizai alkoholiui kursto aistras. Neslepiama, kad, išeikvoję anksčiau turėtas svaigiųjų gėrimų atsargas, verslininkai bus priversti kilstelėti kainas. Kai kur jos jau išaugo. ...

    5
  • Miestuose atsiras daugiau už ES lėšas sutvarkytų parkų?
    Miestuose atsiras daugiau už ES lėšas sutvarkytų parkų?

    Šalies miestuose netrukus gali atsirasti daugiau už Europos Sąjungos (ES) lėšas sutvarkytų parkų. Seimui siūloma palengvinti tvarką, pagal kurią savivaldybės iš Nacionalinė žemės tarnybos (NŽT) galėtų perimti valstybinius mi...

    1
  • Ekologiniai ūkiai liks be išmokų
    Ekologiniai ūkiai liks be išmokų

    Šalies Vyriausybės plane numatyta per artimiausius trejus metus ekologinių ūkių dirbamus žemės plotus padidinti 2 proc., tačiau bent dėl pirmųjų valdžios darbų greičiausiai tiek pat ar net smarkiau šie plotai sumenks. Žemės ūkio m...

  • Lietuvos vežėjai abejoja bendra Europos kelių rinkliava
    Lietuvos vežėjai abejoja bendra Europos kelių rinkliava

    Europos Komisija planuoja visoje Europos Sąjungoje įvesti bendrą kelių rinkliavą, nes tai supaprastintų judėjimą Europos keliais. Tačiau Lietuvos vežėjai netiki, kad tokie planai gali išsipildyti, rašo "Lietuvos rytas". ...

  • Kas kiek gauna jūrinėje srityje?
    Kas kiek gauna jūrinėje srityje?

    Ne kartą girdėjome teiginių, kad uosto veikla yra itin svarbi Lietuvos ir Klaipėdos miesto ekonomikai, ir atlyginimai čia didesni nei kitur. ...

    18
Daugiau straipsnių