Energetikos strategijos kaina: iki 50 proc. brangesnė elektra

Iki 50 proc. brangesnė elektra artimiausią dešimtmetį, beprasmiški projektai, neišnaudoti esami pajėgumai – tokią kritiką apie naują Energetinės nepriklausomybės strategiją išsakė energetikos įmones vienijančios asociacijos.

Elektra brangs

Energetikos ministerija jau sukūrė planą, kurį įgyvendinus Lietuvos energetikos sektorius 2020-aisiais bus visiškai nepriklausomas.

Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projekte nurodoma, kad visiems suplanuotiems elektros gamybos, perdavimo ir paskirstymo projektams per ateinančius dašimt metų reikės 14–20 mlrd. litų valstybės investicijų, dar 18–24 mlrd. litų tikimasi pritraukti iš privačių investuotojų. Mainais už tai šalis nebeturėtų būti priklausoma nuo brangių rusiškų dujų, o kiekvienam namų ūkiui kasmet apie 500 litų sumažėtų šildymo sąnaudos.

Tačiau tokius valdžios planus verslas vertina kaip pernelyg brangiai kainuosiančius vartotojams.

"Planuojamos metinės investicijos yra penkis ir daugiau kartų didesnės negu šiuo metu įmonės investuoja, o tai reiškia neišvengiamą elektros energijos tarifų didinimą", – taip apie reikalingas lėšas sakoma energetikos ministrui adresuotame rašte, kurį pasirašė keturios energetikos sektoriaus įmones vienijančios asociacijos.

Lietuvos šilumos tiekėjų, elektros energijos gamintojų, "Litbioma" ir Energetikos konsultantų asociacijos įsitikinusios, kad šalies užmojis pakeisti gamtines dujas branduoliniu kuru yra pernelyg brangus ir neatsiperkantis.

Asociacijų manymu, strategijoje taip pat turėtų būti pateiktos elektros tarifų prognozės iki ir po 2020 m. Verslo atstovai pateikė savo skaičius: "Įvertinant bankų paskolų sąlygas ir elektros suvartojimą, šios strategijos įgyvendinimas Lietuvos vartotojams elektros kainą dešimtmečiui pabrangintų vidutiniškai nuo 8 iki 23 centų už 1 kWh."

Laukia pasiūlymų

Šiuo metu Energetikos ministerija atsisako plačiau komentuoti, tiek iš kokių šaltinių ketina pritraukti pinigus ambicingiems projektams įgyvendinti, tiek kiek gali brangti elektra, jei dalį lėšų bus nuspręsta surinkti iš gyventojų avansu padidinus elektros tarifą.

"Reikalingos investicijos gali būti finansuojamos didinant įmonių pajamas arba mažinant išlaidas. Tarifų didinimas tėra tik viena iš pajamų didinimo priemonių. Kitos priemonės, kurios bus apsvarstytos pirmiau, yra dalies įmonių akcijų pardavimas ir ES fondų lėšos", – tikino Žygimantas Vaičiūnas, Energetikos ministerijos Strateginio planavimo ir Europos Sąjungos reikalų skyriaus vedėjas.

"Kadangi investicijų sukuriama nauda "ateis" vėliau negu yra lėšų poreikis, labai tikėtina, kad bus būtina gerokai padidinti energijos ir paslaugų tarifus", – įsitikinusios energetikos įmones vienijančios asociacijos.

Taip pat visiškai neaišku, kaip Lietuva tikisi pritraukti atominę elektrinę statysiančius investuotojus. Akivaizdu, kad vien statybų aikštelė – menka investicija. Investuotoją būtų galima išlaikyti jam suteikus elektros kainos garantiją.

"Iki lapkričio pabaigos potencialūs strateginiai investuotojai turi pateikti įpareigojančius pasiūlymus. Atsakymai į šiuos klausimus bus žinomi gavus ir įvertinus šiuos įpareigojančius pasiūlymus", – sakė Ž.Vaičiūnas.

Neišnaudoti pajėgumai

Asociacijos pastebi, kad strategijos rengėjai esą nepakankamai įvertino Lietuvos upių galimybes ir hidroelektrinėse pernelyg mažai planuoja instaliuoti energijos gamybos galių. Strategijoje numatoma hidroelektrinėse instaliuoti iki 116 MW galios. "Įvertinant gamtosauginius reikalavimus šalyje hidroelektrinių instaliuota galia galėtų būti 250–300 MW", – tikina asociacijos.

Hidroelektrinių pajėgumus Lietuva turi plėsti siekdama padidinti atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą. Iki 2020-ųjų Lietuvoje daugiau nei penktadalis naudojamos energijos turi būti pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių. Energetikos ministerija aiškina, kad hidroelektrinėse planuojama instaliuoti galia apskaičiuota atsižvelgiant ir į šalies ekonomines galimybes.

Energetikos sektoriuje dirbančias įmones piktina ir tai, kad Lietuva nė neketina išnaudoti ir dabar nevisiškai išnaudojamo energijos gamybos pajėgumo. "Šiuo metu visų Lietuvos elektrinių instaliuota galia – 3810 MW, o maksimalus poreikis nesiekia 2000 MW", – sakoma rašte.

Pripažindamos, kad šiuo metu šalyje veikiančios elektrinės gamina "nekonkurencingą energiją", asociacijos įsitikinusios, jog Lietuva turi išnaudoti esamą pajėgumą, kurį išlaikyti kasmet kainuoja per 100 mln. litų. Atnaujinus šiuos objektus, dauguma jų neva gali dirbti efektyviai ir gaminti energiją tiek iš gamtinių dujų, tiek ir kitų rūšių kuro, tad esą gali užtikrinti elektros tiekimo saugumą ir nepriklausomybę.

"Lietuvos elektrinėms išlaikyti reikalingos lėšos yra įskaičiuotos į strategijoje pateikiamą bendrą investicijų sumą elektros sektoriuje. Lietuvos elektrinėse pagaminta elektros energijos kaina yra palyginti aukšta, todėl jų funkcija šiuo metu yra ne tik gaminti elektros energiją, bet ir užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą, jei sutriktų elektros energijos importas", – aiškino Energetikos ministerijos atstovas Ž.Vaičiūnas.

Beprasmiški projektai

Naujoje strategijoje Lietuva sau kelia tikslą ilgainiui iki minimumo sumažinti gamtinių dujų suvartojimą, tačiau kartu rengiasi įgyvendinti šimtus milijonų litų kainuosiančius projektus. Be to, asociacijų manymu, kai kurie dujų sektoriuje numatyti projektai dubliuojasi ir yra neracionalūs.

Strategija numato, kad jau 2020 m. gamtinių dujų vartojimas šilumos sektoriuje sumažės apie tris kartus, o elektra bus gaminama iš atsinaujinančių išteklių, biokuro jėgainėse, atominėje elektrinėje arba importuojama. "Vadinasi, 2020 m. apie tris kartus sumažės gamtinių dujų poreikis, o likusiems jų vartotojams teks apmokėti visas šios infrastruktūros sukūrimo ir eksploatavimo sąnaudas", – tikina energetikos įmonių atstovai.

Jų manymu, dėmesio vertas tik suskystintų dujų terminalas, kuris užtikrintų ir dujų tiekimo saugumą, ir konkurenciją.

Energetikos ministerija aiškina, kad infrastruktūriniai projektai dujų sektoriuje būtini, siekiant turėti šio kuro tiekimo alternatyvą, užtikrinti konkurencingą jo tiekimą, dalį būsimų įrenginių panaudojant dujų tiekimo saugumui regione užtikrinti, tarkime, per suskystintų dujų terminalą eksportuoti kurą į šalis kaimynes.

"Nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategijos projektą galima vertinti kaip gražų siekinį, tačiau dalis jam įgyvendinti numatytų priemonių yra nepagrįstos, besidubliuojančios, neracionalios ir dėl to nepagrįstai brangiai gali kainuoti Lietuvos energijos vartotojams", – rašto pabaigoje sako jį pasirašę asociacijų vadovai.

Iš strategijos projekto

Šilumos sektoriaus vizija – padidinti šilumos gamybos, perdavimo ir vartojimo energetinį efektyvumą, tuo pat metu keičiant šilumos gamybos struktūrą – šiuo metu šilumos gamybai vartojamas dujas pakeičiant biomase. Valstybė rems iniciatyvas, didinančias energijos vartojimo efektyvumą, skatinančias atliekų panaudojimą energijai gaminti ir didinančias biomasės naudojimą šilumos gamybai. Per šį dešimtmetį Lietuva sieks sumažinti gyvenamųjų namų ir viešųjų pastatų šilumos suvartojimą 30–40 proc. Palyginti su 2009 m., tai kasmet leistų sutaupyti 2–3 TWh šilumos.

Iki 2020 m. 23 proc. galutinio energijos suvartojimo sudarys 5 atsinaujinantys energijos ištekliai (ne mažiau kaip 20 proc. elektros sektoriuje, 60 proc. centrinio šildymo sektoriuje, 10 proc. transporto sektoriuje).

2020 m. Lietuvos energetikos sektorius bus visiškai nepriklausomas. Elektros energijos poreikis bus visiškai patenkinamas pastačius naują atominę elektrinę Visagine ir padidinus elektros gamybos apimtį iš atsinaujinančių energijos išteklių. Įrengus suskystintų dujų terminalą bus užtikrintas stabilus ir diversifikuotas dujų tiekimas.

2020 m. bus sutaupyti 3–4 mlrd. litų, kurie būtų išleisti importuojamam kurui – tai sudaro 3–4 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Be to, įgyvendinus strategijoje numatytas iniciatyvas, bus užtikrinamas nuolatinis energijos tiekimas ir stabilesnės kainos. Kiekvienam namų ūkiui kasmet apie 500 litų sumažės šildymo sąnaudos.

2050 m. elektra bus gaminama tik iš atominės energijos ir atsinaujinančių energijos išteklių. Centralizuotai tiekiama šiluma bus gaminama tik iš atsinaujinančių energijos išteklių.

Šaltinis: Energetikos ministerija


Šiame straipsnyje: energetika

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių