Energetikos ministerija: užbaigta Visagino AE Koncesijos sutartis

Trečiadienį Koncesijos sutarties tarp Energetikos ministerijos ir  naujosios Visagino atominės elektrinės (AE) strateginio investuotojo – „Hitachi“  parengimui būtini darbai sėkmingai užbaigti, informuoja Energetikos ministerija.

Liepos mėnesį pradėtus vykdyti inžinerinius parengiamuosius darbus  „Hitachi“ ir UAB „Visagino atominė elektrinė“ specialistai atliko kaip ir buvo planuota – dar šiais metais. Šių darbų eiga ir rezultatai buvo periodiškai aptariami su regioninių partnerių deleguotais ekspertais.

„Parengiamųjų Koncesijos sutarties darbų vykdymas – tai tarsi praktinio bendradarbiavimo su Japonijos kompanija „Hitachi“ pirmasis egzaminas. Galima tik pasidžiaugti, kad jis buvo išlaikytas aukščiausiu balu ir pirmieji bendri inžineriniai darbai atlikti tiksliai pagal grafiką, “- sakė Energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Pasako jo, Visagino AE projektas yra tarptautinis ir itin kompleksiškas, todėl gebėjimas greitai įvairių šalių specialistams „rasti bendrą kalbą“ ir efektyviai dirbti bendram tikslui, yra ypatingai svarbus.

Visagino AE projekto Koncesijos sutarties pagrindines sąlygas planuojama pasirašyti dar šį mėnesį, o  Koncesijos sutartį  planuojama pateikti tvirtinti Seimui pavasario sesijoje.

Strateginiu investuotoju pasirinkus „Hitachi“ bendrovę, Visagine bus statomas pažangiojo verdančio vandens reaktorius (angl. Advanced Boiling Water Reactor, ABWR).  ABWR yra vienintelė šiuo metu pasaulyje eksploatuojama III-osios kartos, pagerinto saugos lygio, reaktorių technologija.

Regioninis Visagino AE projektas ekspertų vertinamas kaip vienas labiausiai pažengusių naujų atominių elektrinių projektų Europoje. Yra baigti pagrindines sritis apimantys projekto parengiamieji darbai -  Espoo konvenciją atitinkantis tarptautinis poveikio aplinkai vertinimas,  statybos aikštelių tinkamumo įvertinimas. Jų rezultatus patvirtino ir Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertų misijos.


Šiame straipsnyje: Visagino AEinvestuotojas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Vokietija atsisako atominių elektrinių, kurios dabar duoda ketvirtadalį vokiečių sunaudojamos elektros energijos. Vokietija pakeičia tai saulės, vėjo ir biologinių medžiagų energija. Kaip tai atrodo? Vokietijos gyventoja elektromobiliu atvažiuoja į darbą. Kol ji dirba, saulės ar vėjo generuojama elektros energija yra superkama iš gyventojų ir parduodama tos dirbančiosios automobiliui pakrauti. Jei ši Vokietijos pilietė nori ir gali, ji jos namų valdose taip pat gamina elektros energiją, kurią superka bendras tinklas. Sumaniai valdomas, toks tinklas perduoda energiją iš ten, kur ji pagaminama, įskaitant ir biologinių medžiagų pagrindu generuojamą energiją, į ten, kur yra jos poreikis. Vokietija vysto vandenilio gamybą, naudojant saulės ir vėjo energiją. Tas vandenilis ir yra pagrindinės energijos atsargos. Vokiečiai išplečia tokios ekonomikos mastą, todėl šių technologijų kainos krenta. Tai vokiečių ir, manyčiau, visų mūsų ateitis. Anglies dvideginį atmosferoje kaupiančios technologijos yra vis labiau ribojamos ir toliau brangsta. Galų gale reikia mokėti tikrą kainą ir už branduolinių atliekų saugojimą. Pigiai niekas nenori jas priimti. Vokiečiams ši ateitis prasideda šiandien. Jie neslepia galvas į radioaktyvų smėlį, o drąsiai eina pasitikti tą ateitį. Mes gi gyvename jų vakarykščia diena. Bandome nusipirkti didžiulę atominę elektrinę, užkraudami jos draudimo riziką mūsų mažai valstybei ir mūsų vaikams. Jokia draudimo kompanija neturi pakankamai kapitalo tokio brangiai kainuojančio įvykio, kaip galima atominės elektrinės avarija, draudimui. Tai turi daryti mūsų valstybė. Ar tikrai norime imtis šio brangaus draudimo? Ar tikrai norime turėti dar vieną monopoliją šalyje ir mokėti už elektrą dar brangiau, negu mokame dabar. Monopolijos mažose valstybėse naudojasi padėtimi ir užlaužia kainas. Palyginkime benzino, kurį perkame iš monopolistų, kainas Lietuvoje ir kaimyniniuose kraštuose. V.Landsbergio duomenimis Rusijos strateginiuose planuose yra idėja karo atveju sunaikinti tikslesnio pataikymo raketa Ignalinos elektrinę, užteršiant radiacija žymią Lietuvos teritorijos dalį. Vykime iš valdžios tuos, kurie didina Lietuvos strateginį pažeidžiamumą, parsiduodami japonų monopolijai. O ką mes galime padaryti kitaip? Ar įmanoma atsisakyti rizikos smarkiai užteršti mūsų aplinką? Galime peršokti per vystymosi stadiją. Afrikoje ir kitose vargingose pasaulio dalyse nėra pakankamai išvedžiotų telefoninių linijų, nėra ir pakankamai banko skyrių. Tų kraštų žmonės nekopijuoja laidų vedžiojimo ir bankų skyrių statymo. Jie masiškai naudojasi mobiliaisiais telefonais ir mobilia bankininkyste su tų telefonų pagalba. Afrikiečiai taip sugeba peršokti kelias vystymosi stadijas. Nejaugi mes nesugebėtume peršokti vieną, panaudodami mūsų kuklius resursus toms pačioms technologijoms, kuria atpigina Vokietijos ekonominis aktyvumas? Kartu vokiškas decentralizuotas energijos gaminimas sukurtų Lietuvoje žymiai daugiau pastovių darbo vietų, negu didžiulis atominis kompleksas, valdomas keleto žmonių, užsilikuių Lietuvoje nuo okupacijos laikų. Paklauskime dar kartą A.Kubiliaus, A.Sekmoko ir kitų atominės energetikos Lietuvoje entuziastų. Ar tikrai norime dabar pradėti tai, ką jau baigia daryti labiausiai išsivysčiusi, ekonomiškai stambiausia ir sėkmingiausia valstybė mūsų kaimynystėje, Vokietija? Atominės elektrinės projektas Lietuvoje tampa ne vien komerciniu, tačiau ir politiniu, nukreiptu prieš Rusiją ir Lukošenko. Ar apsimoka mums tokia brangiai kainuojanti politika? Ar pajėgūs mes ja užsiimti? Akmens amžius pasibaigė ne dėl akmenų trūkumo. Iškastinio kuro amžius baigiasi ne dėl iškastinio kuro trūkumo. Vokietijos sprendimas rodo to amžiaus pabaigą. Norite likti akmens amžiuje? Prašom. Bet nedejuokite, kad jus išstumia danų kiaulės.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių