Energetikos ministerija teismo keliu bando nušalinti „Lietuvos dujų“ vadovus

Energetikos ministerija Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį kuriuo pašoma pradėti bendrovės „Lietuvos dujos“ ir jos valdymo organų veiklos tyrimą. 

Teismui nustačius, kad bendrovės ir jos valdymo organų veikla yra netinkama, prašoma pašalinti bendrovės valdybos narius Valery Golubev ir Kirill Seleznev bei generalinį direktorių Viktorą Valentukevičių iš užimamų pareigų ir įpareigoti akcinę bendrovę „Lietuvos dujos“ pradėti derybas su „Gazprom“ dėl dujų kainų sumažinimo, gamtinių dujų tranzito į Kaliningrado sritį sąlygų bei atlikti kitus veiksmus, kuriais ateityje būtų užtikrinta, kad bendrovė realiai derybų būdu siektų palankiausių gamtinių dujų tiekimo ir tranzito kainų 

2011 m. vasario 8 d. Energetikos ministerija buvo pateikusi reikalavimą bendrovei „Lietuvos dujos“ ir jos vadovams nutraukti netinkamus veiksmus bei pašalinti jų pasekmes. Reikalavimų įvykdymui buvo suteiktas 30 dienų terminas.

Energetikos ministerijos gauti bendrovės „Lietuvos dujos“ valdybos narių V. Golubev ir K. Seleznev bei generalinio direktoriaus V. Valentukevičiaus atsakymai į reikalavimą nepaneigė abejonių dėl netinkamos bendrovės „Lietuvos dujos“ veiklos ir parodė, kad bendrovės vadovai neketina imtis priemonių ištaisyti susidariusią netinkamą padėtį. Todėl buvo nutarta kreiptis į teismą su ieškiniu, prašant pradėti bendrovės „Lietuvos dujos“ veiklos tyrimą tokiu būdu ginant Lietuvos Respublikos kaip smulkiojo bendrovės „Lietuvos dujos“ akcininko interesus.

„Lietuvos dujų“ valdybos nariai V. Golubev ir K. Seleznev kartu yra ir „Gazprom“ valdybos nariai, atstovaujantys „Gazprom“ interesams. V. Golubev įvardijo, kad „Gazprom“ Lietuvai nustatė aukštesnes dujų kainas nei Latvijai ir Estijai.

Akivaizdu, kad šie valdybos nariai įsipainiojo į interesų konfliktą, kuris galėjo lemti, kad „Lietuvos dujos“ be realių derybų priėmė „Gazprom“ vienašališkai nustatytas dujų kainas ir tiekimo sąlygas. Todėl Energetikos ministerija reikalauja, kad V. Golubev ir K. Seleznev dėl interesų konflikto atsistatydintų iš „Lietuvos dujų“ valdybos.

Energetikos ministerija taip pat kelia reikalavimą dėl „Lietuvos dujų“ generalinio direktoriaus V. Valentukevičiaus atsistatydinimo, kadangi „Lietuvos dujų“ vadovybė realiai nesiderėjo dėl dujų tiekimo kainos ir tuo pažeidė įmonės, jos akcininkų bei Lietuvos vartotojų interesus.

Ministerijai taip pat kyla abejonių dėl to, ar gamtinių dujų tranzito į Kaliningrado sritį paslaugos, kurią „Lietuvos dujos“ teikia „Gazprom“, kaina yra teisinga bei atitinkanti rinkos sąlygas, ir ar dalis šios paslaugos teikimo sąnaudų faktiškai nėra perkeliamos ant Lietuvos gamtinių dujų vartotojų.

Nagrinėdamas bylą dėl „Lietuvos dujų“ veiklos tyrimo teismas, padedamas ekspertų, turėtų įvertinti minėtas, o taip pat ieškinyje nurodytas kitas, aplinkybes ir nuspręsti, ar „Lietuvos dujų“ valdybos nariai V. Golubev ir K. Seleznev bei generalinis direktorius V. Valentukevičius tinkamai atliko savo kaip bendrovės vadovų pareigas.

Kiek anksčiau, 2011 m. sausio 25 d., Energetikos ministerija ėmėsi ginti Lietuvos vartotojų interesus pateikdama Europos Komisijai skundą, kuriuo prašoma ištirti galimą „Gazprom“ piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi. Taip pat 2011 m. kovo 3 d. pateikė pranešimą „Gazprom“ apie „Lietuvos dujų“ privatizavimo sutartyje užfiksuoto įsipareigojimo užtikrinti dujų tiekimą Lietuvos vartotojams, pagrįstą teisingomis kainomis, pažeidimą ir pakvietė Rusijos įmonės atstovus derėtis dėl šio pažeidimo ištaisymo.

Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso 17,70 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų. Bendrovę po 2003-2004 metais įvykusio privatizavimo pradėjo kontroliuoti „Gazprom“ (šiuo metu valdo 37,06 proc. akcijų) ir „E.ON Ruhrgas International“ (38,9 proc. akcijų).

2003 m. „E.ON Ruhrgas International“ iš Lietuvos Vyriausybės 34 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų įsigijo už 116 mln. litų. Šiuo metu jų turimų 38,9 proc. akcijų rinkoje vertinami apie 460 mln. litų.

2004 m. „Gazprom“ iš Lietuvos Vyriausybės 34 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų įsigijo už 100 mln. litų. Šiuo metu jų turimi 37,06 proc. akcijų rinkoje vertinami apie 440 mln. litų.