- Lietuvos radijas, DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasak susisiekimo ministro, šiuo metu Lietuvai kelią į Vakarus atverti turinčiai geležinkelio vėžei gresia būti išbrauktai iš prioritetinių ES projektų sąrašo.
Pirmadienį Vilniuje prasidėjusiame Europos ir Azijos transporto plėtros forume aptariamos transporto plėtros galimybės žemynuose. Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos transporto ministrai bei Europos sąjungos transporto komisaras pirmadienio rytą kalbasi apie projektą „Rail Baltica“, kuris turi atverti Lietuvai europinės vėžės traukinių kelią į Vakarus.
Pasak Eligijaus Masiulio, šiuo metu gresia, kad projektas bus išbrauktas iš ES prioritetų.
„Dėl „Rail Baltica“ yra pakibę didelės grėsmės debesys - kad jis gali būti išvis išbrauktas iš prioritetinių ES projektų“, - teigė ministras.
Anot jo, pirmadienio renginys turės padėti įrodyti, kad ši europinė vėžė Lietuvai ir kitoms šalims reikalinga.
„Tai yra patvirtinimas Lietuvos ir kitų valstybių, per kurias „Rail Baltica“ turėtų tęstis, kad šitas projektas mums yra aktualus, kad, nepaisant ekonominio sunkmečio, šalys toliau jį vysto“, - kalbėjo E. Masiulis.
„Rail Baltica“ geležinkelio projektas prioritetiniu ES pripažintas prieš dvejus metus kartu su dar 30 transeuropinių tinklų projektų, kuriuos Europos Komisija atrinko iš daugiau nei pusantro šimto paraiškų.
Šies projektams 2007-2013 metais iš ES biudžeto buvo nutarta pasiūlyti apie 5 mlrd. eurų. „Rail Baltica“ projektui iš viso siūlyta skirti 124 mln. eurų - daugiausia darbams pasienio ruožuose bei būtinoms studijoms atlikti.
Pirmąją tarptautinio europinės vežės geležinkelio „Rail Baltica“ sutartį „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė praėjus daugiau nei pusantrų metų po tokio nutarimo - šiemet liepą. Šia sutartimi kitų metų pradžioje numatoma 40 kilometrų geležinkelio atkarpos nuo sienos iki Marijampolės statybos pradžia.
„Rail Baltica“, sujungsiančio Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną ir Varšuvą, bendra darbų vertė Lietuvoje - virš 1,5 mlrd. litų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus24
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...