Elektros vartojimo įpročių nekeičia net augantys įkainiai

Ekspertų skaičiavimais, uždarius Ignalinos atominę elektrinę (IAE) ir pabrangus elektrai, dabartinių elektros energijos vartojimo įpročių nekeičianti šeima per mėnesį vidutiniškai vien už elektrą turės mokėti 20 litų daugiau.

Tačiau, kaip pastebi RST racionalaus elektros energijos vartojimo ekspertas Mantas Vaskela, elementarūs elektros energijos taupymo įpročiai padėtų išvengti išlaidų padidėjimo, skelbia Lietuvos radijas.

M.Vaskelos teigimu, jeigu gyventojai pradėtų taupiai vartoti elektros energiją, „tarifų didėjimo po IAE uždarymo nepajustų“.

Vėlų gruodžio 31-osios vakarą visam laikui išjungta Ignalinos atominė elektrinė. Viena to pasėkmių – nuo sausio 1-osios visiems brangstanti elektros energija.

Uždarius atominę elektrinę, pagrindine elektros gamintoja šalyje taps Lietuvos elektrinė Elektrėnuose. Dalis energijos bus gaminama mažesnėse šalies jėgainėse, likusioji – perkama užsienyje.

Elektros energijos suvartojimo kreivė kyla  

RST racionalaus elektros energijos vartojimo ekspertas M.Vaskela pastebi, kad „krizės akivaizdoje gyventojai taupo net maisto sąskaita, tačiau elektros energijos taupymo nepastebima“.

„Nuo 2007metų iki dabar gyventojų suvartojamos elektros energijos kiekis auga“, – teigia jis.

Anot M. Vaskelos, jeigu nepakeis savo elektros energijos vartojimo įpročių, Naujųjų metų išvakarėse uždarius Ignalinos atominę elektrinę ir elektrai pabrangus, „šeima už elektrą per mėnesį vidutiniškai turės mokėti apie 20 litų daugiau“.

Tačiau elektros energijos vartojimo ekspertas pastebi, kad pakeitus vartojimo įpročius, elektros tarifų padidėjimo galima ir nepajusti.  Pasak M. Vaskelos, „sutaupyti galima nė kiek neprarandant komforto“, atliekant visai paprastus veikmus, kaip, tarkime, „išjungiant televizorių iš budėjimo rėžimo, tą patį padarius su kompiuteriu ir pasikeitus elektros energijos lemputes iš kaitrinių į taupiąsias“.

RST atstovas pažymi jog, lyginant su Vakarų Europa, vidutinis lietuvis elektros suvartoja mažiau, tačiau ji naudojama ne taip efektyviai.

„Per vieną kilovatvalandę vidutinis lietuvis gauna mažiau naudos negu, tarkim, vidutinis britas. Taip yra dėl to, kad mes vartojame neracionaliai. Mes nenaudojame efektyvių lempučių, mes nenaudojame efektyvių buitinių prietaisų ir t.t“, – dėstė pašnekovas.

Tam, kad reikia keisti elektros energijos vartojimo įpročius pritaria ir „Energijos taupymo projektai“ direktorius Vidmantas Stačiokas.

„Galbūt nereikia elektrinio virdulio pilno kaisti, kadangi jeigu užsinorime išgerti puodelį arbatos ar kavos nėra reikalo užsikaisti dviejų litrų vandens.

Dvidešimties vatų lemputė energiją taupanti atitinka seną kaitrinę 100 vatų lemputę, o iš tiesų vartos 5 kartus mažiau elektros energijos“, – kalbėjo V. Stačiokas.

„Neatitirpęs šaldytuvas, kurio sienelės apaugusios ledo sluoksniu, sunaudoja maždaug 40 procentų daugiau elektros energijos negu   švarus šaldytuvas“, – ekonomiško namų ūkio pavyzdį pateikė M. Vaskela.

Laiko prisijungti prie projekto dar yra

Elektrą taupyti padeda ir  RST kartu su Pilietinės atsakomybės fondu vykdomas socialinės iniciatyvos projektas „Tiek, kiek reikia“, kuriame dalyvauti raginamos viešosios įstaigos, nevyriausybinės organizacijos.

Vienas iš pagrindinių tikslų, kaip primena Pilietinės atsakomybės fondo projektų vadovė, Bendruomenių kaitos centro direktorė Birutė Jatautaitė, „sugalvoti būdų, kaip su savo gyventojais dirbti, kaip juos įtikinti, kad energiją reikia naudoti taupiai ne tik dėl piniginės, bet ir siekiant saugoti gamtos išteklius“.

Kaip pažymi V. Stačiokas, valstybines įstaigas skatinti taupyti elektros energiją – ypač sunku.

„Jeigu gyventojus dar įmanoma skatinti taupyti, tai visiškai kita situacija su valstybinėmis įstaigomis, kadangi jos valstybiniu mastu visiškai neskatinamos taupyti. Atsakymas yra paprastas: „Ar aš taupysiu, ar aš netaupysiu – man visiškai tas pats“. Dažnai žmonės, kurie taupo namuose, visiškai netaupo darbo vietose.

Kita problema, jie sako: „Mes gal ir pasikeistume tas kaitrines lemputes, bet mes neturime lėšų, mums jų neskiria“. Šita problema labai ryški mažo biudžeto įstaigose, kaip bibliotekos, darželiai mokyklos. Dar didesnė problema – renovuojant švietimo įstaigas iš Europos sąjungos lėšų, dažnai naudojamos apšvietimo technologijos, kurios Europoje laikomos pasenusiomis.

Kai baigsis projektas, mes turėsime skaičius. Turėdami skaičius mes matysime, kiek mažiau pradėjo mokėti tos įstaigos (kurios dalyvavo projekte, siūlydamos elektros energijos taupymo būdus ir pačios juos taikydamos praktiškai – red. past.).

Pamatysime, kad pakeitus lemputes gyventojams elektros energijos sąnaudos apšvietimui sumažės 80 procentų ir nuo vidutinės sumos (apie 16 litų) nukris iki vidutinės sumos (apie 3 litus).

Aš manau, kad gyventojai pradės savo iniciatyva taupyti ir galbūt šis projektas bus graži pradžia tai grandininei reakcijai, kuri užves naudoti naujas technologijas ir nešvaistyti elektros veltui, o vartoti tik tiek, kiek reikia“, – pasakojo „Energijos taupymo būdai“ direktorius V. Stačiokas.