Ekspertė: kitąmet teks panaudoti ir juodai dienai sukauptas atsargas

Nepaisant antroje šių metų pusėje pasirodžiusių ekonomikos atsigavimo ženklų, ateinančiais metais patikimiausia finansinė parama gyventojams bus iš anksto sukauptos asmeninės santaupos. Taip tvirtina SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

SEB banko analitikai prognozuoja, kad Lietuvos gyventojų santaupų suma kitais metais sumažės maždaug puse milijardo litų.

„Pajamos ir toliau mažėja, o pirmojo būtinumo prekių ir paslaugų kainos nebekrinta. Nepaisant to, leisti juodai dienai skirtų santaupų daugelis gyventojų kol kas dar nesiryžo - lėšų, laikomų bankų indėlių sąskaitose, suma per dvylika mėnesių beveik nesumažėjo“, - sakė J. Varanauskienė.

Pasak jos, gyventojai šiemet pirmiausiai stengėsi apriboti vartojimo išlaidas ir kurį laiką tai gelbėjo. Per metus namų ūkių vartojimo išlaidos ir darbo užmokesčio pajamos sumažėjo maždaug vienodai - penktadaliu.

„Šių metų antroje pusėje jau pasirodė ekonomikos atsigavimo ženklų - pradėjo didėti eksporto apimtys, optimistiškiau į ateitį žvelgia pramonės ir prekybos sektorių atstovai. Tačiau finansinės padėties pagerėjimo gyventojams dar teks palaukti, mat kitais metais nedarbas nors ir lėčiau, bet vis tiek dar augs. Maždaug trečdaliu padidės elektros kainos, brangstant energijos ištekliams, jau pirmąjį ketvirtį dešimtadaliu turėtų padidėti ir šilumos kainos“, - sakė J. Varanauskienė.

Pasak jos, dėl numatyto mažesnio privalomojo sveikatos draudimo fondo, iš savo kišenės reikės apmokėti daugiau išlaidų ir sveikatos priežiūrai. Vadinasi, sumažėjus pajamoms, kur kas daugiau namų ūkių  kasdieninėms išlaidoms nebeišsivers iš gaunamų pajamų, o turės rinktis - riboti jau ir pirmojo būtinumo išlaidas (išlaidas būstui išlaikyti, maistui, sveikatos priežiūrai) arba pradėti leisti iš anksčiau sukauptas santaupas. „Remiantis apklausų duomenimis, beveik trečdalis namų ūkių neturi jokių santaupų juodai dienai, todėl jiems bus sunkiausia, kadangi kito pasirinkimo, kaip toliau mažinti būtinąsias išlaidas, jie neturi“, - sakė J. Varanauskienė.

Pasak šeimos finansų ekspertės, analizuojant šių metų trečiojo ketvirčio bankų duomenis, matyti, kad didžiųjų miestų gyventojų vidutinės santaupos bankuose per metus sumažėjo 8 proc., o mažesniųjų miestų - tik 1 proc. SEB banko duomenimis, sparčiausiai mažėjo 45 - 54 m. ir vyresnių negu 65 m. amžiaus gyventojų vidutinė indėlio banke suma. 

„2010 metais dėl brangstančių pirmo būtinumo prekių ir paslaugų kainų bei dėl mažėjančių socialinių išmokų santaupas turės leisti mažesnių miestų gyventojai bei tie, kurių didesniąją pajamų dalį sudaro socialinės išmokos. Kita vertus, prognozuojamas laikotarpis iki laukiamo ekonomikos atsigavimo jau yra trumpesnis negu manoma prieš metus, todėl dar po metų ir namų ūkių finansinė padėtis turėtų pradėti taisytis“, - sakė J. Varanauskienė.