Ekspertas: krizės padarinius jausime dešimtmetį

Euro zonos šalys meta milijardines paskolas Graikijai gelbėti, tačiau iš skolų liūno ji nepajėgia išlipti jau keletą metų. Dar nesibaigus 2008 metais prasidėjusiai finansinei krizei, jau prognozuojama antroji jos banga. Apie tai šneka ir mūsų šalies pramoninkai, ir aukščiausi šalies vadovai.

Tačiau kai kurie ekspertai tikina, kad krizė baigsis per artimiausiu metus, nors pripažįsta, kad jos padarinius jusime mažiausiai dešimtmetį. Nusivylę Vakarų rinkomis, investuotojai gręžiasi į Aziją ir Artimuosius Rytus, o štai smulkiesiems investuotojams patariama pinigus investuoti į valstybines obligacijas ar dolerius.

„Barclays“, IBM, „Western Union“ – šios milžinės kompanijos į Lietuvą krizės laikotarpiu atsinešė didžiausias investicijas. Netrukus Vilniaus laukia dar ketvirčio milijardo litų investicinė injekcija – verslo centrą planuoja statyti Norvegijos verslininkai. Lietuvą užsieniečiai renkasi dėl palankesnių sąlygų, pavyzdžiui, mažesnio darbo užmokesčio.

Tiesa, Europoje jau kurį laiką sklando antrosios finansinės krizės nuojautos, kad ji neaplenks Lietuvos prognozuoja ir šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. O kokios užsienio finansų ekspertų prognozės? Apie tai – pokalbis su Londone, kompanijoje, užsiimančioje makroekonominiais tyrimais besivystančiose šalyse Azijai ir Artimiesiems Rytams, dirbančiu ekspertu Pauliumi Kunčinu.

Liepos pabaigoje amerikietis ekonomikos profesorius Nourielis Rubini, kuris, beje, išpranašavo 2008-ųjų finansinę krizę, pareiškė, kad euro zona žlugs vėliausiai po pusmečio, o po 3–6 mėnesių Italija ir Ispanija neteks priėjimo prie kapitalo rinkų. Kokios Jūsų prognozės? Ar išsikapstys Europos Sąjunga iš duobės?

Manau, kad laiko neliko daug. Manau, kad rugsėjo ir spalio mėnesį Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos politiniams elitams teks susitarti, kaip sukurti ir išlaikyti Europos ir euro zonos mechanizmą.

Lietuvos gyventojai nėra itin ryžtingi investuotojai, ypač krizės metu. Vis dėlto į kokias šalis siūlytumėte kreipti Lietuvos verslo investicijas?

Kas yra pesimistiškai nusiteikę, tam pasirinkimas nėra didelis. Galima investuoti į JAV dolerius, į pirmaujančias JAV kompanijas, kurios rodo neblogą augimą. O tiems, kas mėgsta riziką, pasirinkimo daugiau. Jei tikite, kad euro zona išliks, yra įdomių pozicijų. Tai ir Italijos obligacijos, ir Ispanijos obligacijos, netgi žinau, kas investuoja į Graikijos. Bet čia būtų labai rizikinga pozicija. Dabar didelis dėmesys skiriamas Azijai, ypač toms naujoms ir kylančioms rinkoms, pavyzdžiui, Mongolijai, kuri tik atrado resursų ir faktiškai yra nepaveikta recesijos. Joms per artimiausius 15 metų žadamas vos ne 10–15 proc. BVP augimas.

O ką daryti smulkiesiems investuotojams, paprastam piliečiui, kuris turi nedaug pinigų?

Šiuo metu aš vis dėl to būčiau linkęs perdaug nerizikuoti, išlaukti, kas įvyks rugsėjo –spalio mėnesį, kai vyks didieji susitikimai, ir ką nuspręs Europos centrinis bankas. Tai yra lemtingi ėjimai, ir aš manau, spekuliuoti prieš tuos ėjimus būtų sunku paprastam, smulkiam investuotojui. Todėl aš siūlyčiau įdėti saugiau – arba į valstybės obligacijas, arba, jei jūs norite dar saugiau, į JAV dolerį.

Tai kada ta euro zonos krizė baigsi? Ar ekspertai turi kokių nors prognozių?

Aš manau, kad pati krizė tęsis dar kurį laiką. Ta pagrindinė krizė gali baigtis per 6–12 mėnesių, nors tas procesas truks gal kokius 5–10 metų. Bet tai neturėtų pamaišyti tokių šalių kaip Lietuva augimui.


Šiame straipsnyje: finansinė krizė

NAUJAUSI KOMENTARAI

prajuokino

prajuokino portretas
krize jau 20 metu jauciam

Darbininkas

Darbininkas portretas
Nejaučiu jokios krizės.

vcnc

vcnc portretas
jauciu tai cia bus krize tiems, kurie turi pinigu, o visiems kitiems vienodai rodo tos krizes. vaziuosim kur ne krize, a-nia?
VISI KOMENTARAI 10

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Gamintojai: sveiki produktai neženklinami, nes tai nenaudinga
    Gamintojai: sveiki produktai neženklinami, nes tai nenaudinga

    Gamintojams, norintiems populiarinti sveikų produktų žymėjimą, labai svarbi tiek Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), tiek kitų institucijų pagalba, bet kol kas SAM priemonės dažnai niekinės, o pažadai netęsiami. Taip LRT RADIJUI sako Grūdų per...

    1
  • A. Veryga pamiršo Aludarių gildiją ir Legalaus verslo aljansą
    A. Veryga pamiršo Aludarių gildiją ir Legalaus verslo aljansą

    Alaus gamintojų įsteigta Lietuvos aludarių gildija ir Legalaus verslo aljansas, kuriam priklauso alkoholinių gėrimų gamintojai bei importuotojai, piktinasi sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga, šių organizacijų, skirtingai negu kitų pa...

    2
  • Ar klimato kaitos aktyvistai neperlenkia lazdos?
    Ar klimato kaitos aktyvistai neperlenkia lazdos?

    Nevairuokite, neskraidykite lėktuvais, išmeskite kepsnines ir neužsibūkite namuose, kad netyčia nepratęstumėte giminės. Pamąstymais apie tai, kad klimato kaitos aktyvistai su savo pasiūlymais kartais galbūt perlenkia lazdą, portale nationalre...

  • S. Jakeliūnas apie PVM lengvatą šildymui: finansinio populizmo virusas vėl išplito
    S. Jakeliūnas apie PVM lengvatą šildymui: finansinio populizmo virusas vėl išplito

    Vyriausybė suplanavo nemažai įvairių mokesčių pakeitimų, kurie gali daryti įtaką prekių ir paslaugų kainoms, taip pat dirbančiųjų pajamoms, įmonių veiklos sąnaudoms. ...

    2
  • Strasbūro teismas: A. Kubiliaus pensijų karpymai nepažeidė žmogaus teisių
    Strasbūro teismas: A. Kubiliaus pensijų karpymai nepažeidė žmogaus teisių

    Konservatorių vyriausybės per krizę įvestos taupymo priemonės nepažeidė žmogaus teisių, ketvirtadienį paskelbė Europos Žmogaus Teisių Teismas. ...

    18
  • Finansinei drausmei skatinti – speciali skaičiuoklė internete
    Finansinei drausmei skatinti – speciali skaičiuoklė internete

    Augant ekonomikai ir didėjant vartojimo apimtims, finansų institucijų klientai dažnai nežino, kad paskolų kaina priklauso ir nuo asmeninės finansinės drausmės. Siekdamas skatinti atsakingą skolinimąsi bei ugdyti visuomenę, „Citadele“ ba...

    3
  • Lietuva lygiuojasi į Afriką?
    Lietuva lygiuojasi į Afriką?

    Nevaldomai auganti turtinė nelygybė – didžiausia grėsmė Lietuvai. Apie tai įspėja tarptautinės organizacijos, apie tai nuolatos kalba įvairūs analitikai ir, žinoma, politikai. Deja, kai reikia pereiti nuo kalbų prie darbų, priimant sprendimu...

    10
  • Nuo Lietuvos nusisuko ir Latvija
    Nuo Lietuvos nusisuko ir Latvija

    Lietuvos ir jos šiaurinių kaimynių pozicija energetikos klausimais vis labiau išsiskiria. Latvija prisijungė prie Estijos ir pareiškė, kad nepakanka vienos jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos Baltijos šalių elektros tinklų sinc...

    11
  • Daugėja į Lietuvą vykstančių rusų
    Daugėja į Lietuvą vykstančių rusų

    Auga atvykstančiųjų į Lietuvą Rusijos piliečių srautai. Lietuvos diplomatinėse atstovybėse išduodama trečdaliu daugiau vizų negu prieš porą metų. Kaimyninės šalies gyventojai į Lietuvą vyksta lankyti artimųjų kapų, atost...

    2
  • Kaip darbdaviai elgiasi su vaikų turinčiais darbuotojais?
    Kaip darbdaviai elgiasi su vaikų turinčiais darbuotojais?

    Kas ketvirtas dirbantis Lietuvos įmonėse teigia, kad jo darbdavys susilaukusiems vaikų suteikia netgi daugiau nei numato šalies įstatymai, nors yra ir tokių, kurie darbuotojams gaili net to, kas numatyta Darbo kodekse. Tokias įžvalgas pateik...

    6
Daugiau straipsnių