Ekspertai: svarbiausia – stabilizuoti valstybės finansus

Lietuvos ūkyje prasideda recesijos fazė, kurios trukmė labiausiai priklausys nuo šalies valdžios sutarimo ir gebėjimo sutvarkyti valstybės finansus, ryžtingų veiksmų, galinčių iš esmės pagerinti bendrą verslo aplinką bei pastangų pritraukti tiesiogines užsienio investicijas į eksportuojančias veiklas, teigia ekonomikos ekspertai.

„DnB Nord" banko analitikai prognozuoja, kad sparčiai blogėjant šalies gyventojų ir verslo lūkesčiams, mažėjant vartojimui ir pabrangus kreditiniams ištekliams, jau šiemet metinis Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas bus perpus lėtesnis palyginti su 2007-aisiais ir sieks apie 4 proc. Pasak jų, mažiausiai artimiausius dvejus metus šalies ūkio plėtros rodikliai bus neigiami.

„Ateinančiais metais ir 2010-aisiais. numatomas ekonomikos nuosmukis, realiosios gyventojų pajamos šį laikotarpį neaugs, padidės nedarbas, tačiau pagerės einamosios sąskaitos balansas," - sako banko Ekonominių tyrimų grupės vadovas Vadimas Titarenko.

Jis pastebi, kad investicinių prekių importo apimtis šiemet yra mažesnė nei prieš metus, todėl artimiausiais metais neverta tikėtis darbo našumo šuolio ar eksporto proveržio. Pesimistiškai nuteikia ir tiesioginių užsienio investicijų duomenys - grynasis tiesioginių užsienio investicijų į akcinį kapitalą srautas šiemet buvo neigiamas.

Analitikai atkreipia dėmesį, kad lėtėjant ūkio plėtrai situacija darbo rinkoje pasikeis iš esmės. Remiantis jų prognozėmis, nedarbo lygis per artimiausius du metus gali išaugti iki 8 proc., o keletą metų itin sparčiai kilęs darbo užmokesčio augimo tempas tikriausiai atsiliks nuo infliacijos, kuri kitąmet turėtų sumažėti iki vienaženklio skaičiaus. Infliaciją ėmė stabdyti vidaus paklausos mažėjimas bei ES ir JAV ekonomikų sąstingis, kuris lemia pagrindinių išteklių pigimą pasaulio rinkose. Banko ekspertų nuomone, šį gruodį metinė infliacija turėtų sudaryti apie 10 proc., o kitąmet sumažėti iki 6 proc.

Atlikta pramonės ir paslaugų sektorių analizė rodo, kad recesija pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose ir mažėjantis vartojimas neigiamai paveiks daugumą ūkio šakų. V.Titarenko teigimu, įvertinus esamą situaciją, pagrindinis Vyriausybės dėmesys turėtų būti skirtas makroekonominiam stabilumui ir fiskalinės drausmės atkūrimui.

„Jei naujoji Vyriausybė neperžiūrės šalies biudžeto išlaidų ir pajamų santykio iš esmės, kitąmet fiskalinis deficitas bus žymiai didesnis, nei planavo ankstesnioji vyriausybė - 2,9 proc. BVP. Tuomet jo finansavimui tektų skolintis daugiau ir brangiau, nes pasaulio finansų rinkose tvyro įtampa, šalies skolinimosi reitingai mažėja, o Lietuvai jau ir taip reikia kitąmet pasiskolinti kelis milijardus litų ankstesnėms paskoloms grąžinti," - teigia V.Titarenko.


Šiame straipsnyje: ekonomikaDnB Nord

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių