Ekspertai: pajamos pamažu augs, bet dar taupysime

SEB banko duomenimis, pirmą šių metų pusmetį darbingo amžiaus didžiųjų miestų gyventojų pajamos buvo dar šeštadaliu mažesnės negu tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Pamažu augs pajamos

Tačiau antras šių metų ketvirtis jau pamalonino nors ir simboliškai, bet ūgtelėjusiu vidutiniu darbo užmokesčiu –lyginant šių metų pirmo ir antro ketvirčių duomenis 3 proc. augimas užfiksuotas Panevėžio ir Klaipėdos apskrityse.

Kaip pastebi SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė, būtent gaunamos pajamos, o ne sukauptas finansinis turtas, geriausiai atspindi finansinę namų ūkių padėtį ir jos pokyčius Lietuvoje. Tačiau apčiuopiamo pajamų augimo dar reikės palaukti.

„Lietuvos namų ūkių pajamos per pirmąjį pusmetį mažėjo, o pirmojo būtinumo prekių ir paslaugų kainos didėjo. Ir nors antrą ketvirtį jau buvo fiksuojamas nedidelis vidutinio darbo užmokesčio padidėjimas, tačiau artimiausioje ateityje gyventojų pajamos augs lėčiau negu bendras kainų lygis. Tam poveikio turi išliekantis didelis nedarbo lygis ir tai, kad didelė dalis gyventojų vis dar yra priklausomi nuo socialinių išmokų“, - sako SEB banko šeimos finansų ekspertė.

Priprato taupyti

Kaip pastebi J. Varanauskienė, ir toliau mažėjant pajamoms, mažiau išleidžiama ne tik didesniems pirkiniams, bet ir kasdieninėms prekėms – maistui, drabužiams, vaistams. „Tuo tarpu gyventojai vis dažniau prekes renkasi internetu, užsisako paštu, nevengia įsigyti ir dėvėtų drabužių bei daiktų. Tai rodo apie susiformavusius naujus pirkimo įpročius – planuoti pirkinius, skirti laiko mažesnių kainų paieškoms, rinktis alternatyvas anksčiau įprastam apsipirkimui parduotuvėje“, - pasakoja J. Varanauskienė.

Vis dėlto, nepaisant optimistiškesnių prognozių, gyventojai nesiliovė taupę. SEB banko duomenimis, Kaune, Panevėžyje ir Klaipėdoje vidutinė vienam banko klientui tenkanti grynoji finansinio turto vertė (apskaičiuojama iš finansinio turto atėmus įsipareigojimus) didėjo gerokai sparčiau, negu Šiauliuose ir Vilniuje. Tam didžiausios įtakos turėjo banko klientų paskolų portfelio mažėjimas.

Tačiau, pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės, mažėjantys finansiniai įsipareigojimai nors ir daro teigiamą įtaką finansinio turto balansui, tačiau paprastai gyventojai to nelaiko finansinės padėties pagerėjimu. Nuolatinės išlaidos, šiuo atveju paskolų įmokos, dėl to nesumažėja. Paskolų gavėjams atsikvėpti leidžia tik šiek tiek sumenkusios palūkanos.

„Remiantis gyventojų pajamų statistika ir mūsų banko duomenimis apie finansinį turtą, galima daryti išvadas, jog geriausia gyventojų finansinė padėtis yra Vilniuje. Šio miesto gyventojų pajamos ir banke laikomas finansinis turtas, sukauptas vienam gyventojui, yra didžiausi“, - apibendrina J. Varanauskienė. Ekspertės teigimu, kol kas sudėtingiausia padėtis yra Šiauliuose, o per pirmąjį pusmetį labiausiai ji pagerėjo Klaipėdoje.

Kauniečiai ištikimi indėliams

Kaip išskirtinę Kauno gyventojų finansinės elgsenos savybę ekspertė išskiria tai, jog kauniečiai kol kas ištikimiausi terminuotiesiems indėliams. Triskart sumenkus palūkanoms už indėlius, kitų didžiųjų miestų gyventojai liovėsi į einamąsias sąskaitas gautas pajamas taip sparčiai kaip anksčiau pervedinėti į terminuotųjų indėlių sąskaitas.

Bendras klientų terminuotųjų indėlių portfelis skirtinguose miestuose sumenko 6-13 procentų, o Kaune tik 1 procentu. 

„Šiuo metu tik ilgesnio laikotarpio indėlių palūkanos kompensuoja infliacijos poveikį, todėl tie gyventojai, kurie indėlių sąskaitose laiko daugiau pinigų negu reikėtų nenumatytiems atvejams arba daugiau negu per artimiausius keletą metų planuojamiems pirkiniams ar investicijoms, turėtų pasidomėti ir kitomis pinigų kaupimo galimybėmis“, − sako J. Varanauskienė.


Šiame straipsnyje: algapajamos

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių