Ekspertai: nauji mokesčiai galėtų išprovokuoti neramumus

Ekonomistai Romas Lazutka ir Gitanas Nausėda pastebi, jog Premjero pozicija dėl Nekilnojamojo turto ir „žaliojo“ mokesčio įvedimo kertasi su Vyriausybės deklaruojama pozicija neapkrauti gyventojų mokesčiais.

Sunkus smūgis mokesčių mokėtojams

„Kalbėdamas apie NT mokestį Premjeras komentuoja taip, tarsi tikėtųsi reikšmingų pajamų surinkimo. Šiuo atveju jo tikslai kontrastuoja su kitu valstybės noru – neapmokestinti žmonių“, – pažymi G.Nausėda.

Ekspertai pažymi, jog šiuo metu naujų mokesčių įvedimas šalyje galėtų išprovokuoti neramumus.

„Kol kas nesiimčiau vertinti, kokia iš tikrųjų yra šių mokesčių motyvacija, bet tam tikri Premjero pareiškimai man leidžia manyti, kad visgi tai būtų pakankamai sunkus smūgis mokesčių mokėtojams, nes iš jų norima gauti apčiuopiamos socialinės naudos ir bent sumažinti biudžeto deficitą, kiek galima anksčiau įvesti eurą.

Šitie mokesčiai įvedinėjami su aiškiai nujaučiamu tikslu, bet aš net neįsivaizduoju, kaip būtų galima įvesti visą apimantį ir gana sunkų Nekilnojamojo turto mokestį – tai galėtų išprovokuoti ir tam tikrus nemalonumus“, – pastebi ekonomistas G. Nausėda.

Pašnekovas pažymi, kad jeigu būtų nuspręsta minėtus mokesčius įvesti, tam reikėtų rinktis „mažiau kenksmingą kelią“.

„Viskas priklauso nuo tų mokesčių koncepcijos. Bet kuriuo atveju susiduriame su sudėtinga dilema. Ar padaryti šituos mokesčius fiskališkai reikšmingus ir tokiu būdu nustatyti plačią apmokestinimo bazę, pakankamai didelius tarifus ir apkrauti didžiąją dalį visuomenės? Ar vis dėlto juos traktuoti ne kaip finansinių lėšų surinkimo šaltinį, bet kaip pagalbą siekiant kitų tikslų, tarkime, ekologiškų automobilių naudojimo, didesnio nekilnojamojo turto valdymo?

Mano asmenine nuomone, jeigu būtų pritarta šitiems mokesčiams, vis dėlto reikėtų rinktis mažiau kenksmingą kelią, kai nei patys mokesčių tarifai dideli, nei apmokestinimo bazė plati. Tai yra užkrauti šitiems mokesčiams ne fiskalinę funkciją, o siekti jais įgyvendinti kitus tikslus“, – dėstė G. Nausėda.

Tuo metu ekonomistas R. Lazutka pažymi, jog nauji mokesčiai NT rinkoje tik apsunkintų jos atsigavimą.

"Žaliasis" mokestis - tragedija

Planuojamą „žaliąjį“ mokestį lrt.lt kalbintas ekonomistas pavadino „tragedija“ .

„Reikia turėti galvoje, kad Lietuvoje automobilis jau nebėra prabangos dalykas. Automobilius dabar nusiperka ir tie patys bedarbiai, nes susiekimas Lietuvoje yra labai prastas, merdėjantis, į kaimus, miestelius iš centro neįmanoma nuvažiuoti, nėra autobusų. Žmonės į darbą vyksta už kelis tūkstančius įsigytais automobiliais.

Benzinas labai brangus, reikia draudimą mokėti, techninė apžiūra irgi dar šiek tiek kainuoja. Jeigu dabar dar sunkiausiai besiverčiančiam visuomenės sluoksniui uždės papildomus mokesčius – tai tie žmonės iš viso nebeturės kur dėtis. Jau dabar kai kurie gyvena soduose, kad pigiau būtų“, – svarstė R. Lazutka.

Ekonomistas taip pat pažymėjo, jog pajamos iš NT ir „žaliojo“ mokesčio būtų „smulkmena“ kamšant milijardus siekiančias šalies biudžeto skyles, tačiau gyventojams užkrauti nauji mokesčiai padarytų „labai didžiulę skriaudą“.

„Iš principo NT mokestis yra reikalingas, bet turiu didelių abejonių dėl jo įvedimo laiko ir struktūros. Kas turėtų mokėti, kokio dydžio mokestį, kokiems objektams jis būtų taikomas, pasekmės NT nuomos ir pardavimo rinkai – Finansų ministerija turėtų pateikti siūlymus visuomenei apsvarstyti.

Tada tegul išklauso ir sprendžia, nes dabar iš tų penkių pateiktų variantų nėra ką svarstyti, kadangi jie yra labai skirtingi ir kiekvienas jų labai abstrakčiai nusakytas“, – pažymėjo R. Lazutka.

LAS: siūlomas mokestis turėtų būti koreguojamas

Lietuvos automobilininkų sąjungos (LAS) direktorius Kęstutis Kestenis taip pat kritikuoja planuojamą „žaliąjį“ mokestį, pagal kurį už automobilį jo savininkui tektų mokėti metinį 100 litų mokestį.

Pašnekovas pažymi, jog „mokestis turėtų būti koreguojamas, kad būtų daug mažesnis“.

„Mano nuomone, mokestis turėtų priklausyti nuo automobilio pagaminimo metų. Kiti turi automobilį 20 metų, kuris dar važiuoja, o kiti turi 3 kelerių metų senumo automobilius, kurie kainuoja daugiau nei pusę milijono. Tas skirtumas mokestyje turi atsispindėti“, – pažymėjo LAS direktorius.

K. Kestenis pažymėjo, jog standartinis „žaliasis“ mokestis visiems tikrai netinkamas sprendimas, nes jis tik dar labiau suveržtų diržus tiems, kurie iš viso galo su galu nesuduria ir kuro neišgali nusipirkti.

„Tokiu atveju automobilis Lietuvoje taptų prabangos dalyku, o turėtų būti atvirkščiai, kaip ir visame pasaulyje, darbo įrankiu“, – pažymėjo pašnekovas.

LNTAA: priimti NT mokestį Vyriausybei neužteks politinės valios

Lietuvos nekilnojamo turto agentūrų asociacijos (LNTAA) direktorius Mindaugas Kazlauskas teigia, jog pozityviai vertina Vyriausybės ketinimus įvesti NT mokestį, tačiau mano, jog dabar tam netinkamas metas.

„Jeigu remiantis pasauline praktika, tai iš esmės NT mokestis yra tose šalyse, kuriose nusistovėjusi NT rinka. Mano galva, jis sureguliuotų pačią rinką. Šiai dienai yra daug turto, kuris yra nenaudojamas pagal paskirtį – įvedus NT mokestį padėtis turėtų pasikeisti.

Vis dėlto manau, kad šį mokestį reikėjo įvesti ekonomikos pakilimo etape. Antras dalykas, aš abejoju, ar ši Vyriausybė turėtų pakankamai politinės valios dabar jį įvesti, manau, tai daugiau populistinės diskusijos“, – kalbėjo pašnekovas.

M. Kazlauskas taip pat pažymėjo, kad NT mokestis dažniausiai neperžengia 1 procento ribos, tad ir surenkamos lėšos nėra didelės. Pašnekovas pastebėjo, kad gyventojams minėtą mokestį būtų galima leisti mokėti kas mėnesį.

„Jeigu kas mėnesį už kažkokį būstą reikėtų mokėti, pavyzdžiui, po 85 litus, tai aš nemanau, kad tai būtų problema“, – pažymėjo pašnekovas.


Šiame straipsnyje: mokesčiaiLazutkanausėda

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių