Ekspertai: Lietuvos ekonomika augs, bet lėtai

Lietuvos ekonomika, kaip ir pernai, šiemet augs, tačiau prieškrizinio lygio dar nepasieks. Šalies ūkį į priekį stums eksporto garvežys, o koją gali pakišti nebent mažėjančios investicijos.

Viltys – į eksportą

Lietuvos ekonomikos augimas 2013 m. neturėtų sulėtėti, o ateities perspektyvos priklausys nuo tolesnės ekonomikos politikos. Jau 2012-ieji įrodė, kad Lietuvos ekonomika gali augti nepaisydama bėdų ir euro zonoje, ir vidaus rinkoje.

„Šalies ūkis gana stabiliai auga, jį ir toliau labai palankiai veikia užsienio prekyba. Jau apie pusmetį vis labiau įsibėgėja eksportas. Iš pradžių reikšmingai ūgtelėjo reeksportas, o dabar vis labiau didėja vietos kilmės prekių eksportas“, – teigiama naujausioje Lietuvos banko ekonomikos apžvalgoje.

Kaip ir pernai, šiemet šalies ekonomiką, žinoma, ir vėl temps eksportas. „Tai bus vienas mūsų augimo arkliukų. Čia dar neišnaudotos visos galimybės ir potencialas“, – teigė VšĮ „Versli Lietuva“ generalinis direktorius Paulius Lukauskas. Jis priminė, kad 2012 m. eksportas buvo rekordinis.

Pernai eksportuota prekių, kurių vertė – beveik 80 mlrd. litų, paslaugų eksportuota dar už 12 mlrd. litų. P.Lukausko prognozėmis, šiemet eksportas turėtų augti 7–10 proc. „Tikėtina, kad reeksportas augs šiek tiek greičiau nei lietuviškos kilmės prekių eksportas“, – spėjo P.Lukauskas.

Ekonomistas prof. Jonas Čičinskas pridūrė, jog šalies ūkiui augti labai padeda tai, kad Lietuva prekiauja su daugeliu valstybių – mūsų prekyba labai diversifikuota. „Juk mes prekiaujame su daugeliu ES šalių, taip pat su Rytų valstybėmis, ypač su Rusija. Mūsų partneriai – ir Vokietija, ir Šiaurės šalys. Jos kur kas geriau laikosi nei portugalai, graikai ar italai. Taigi dėl to mūsų ekonomika ir pernai, ir šiemet gan žvali. Ir tai persiduoda žmonėms: vartotojai gana optimistiški – nespaudžia litų kišenėje ir leidžia pinigus. Taigi drastiško taupymo nebėra, ir tai ekonomikai ypač padeda“, – aiškino J.Čičinskas.

Į prieškrizinį lygį – nebent 2015 m.

„Verslios Lietuvos“ vadovas P.Lukauskas sakė, kad 2013 m. labiausiai augs pramonės sektoriai. „Tai mes matome ir vertindami investicijas, ir sutarčių požiūriu. Be to, baldų pramonė turėtų nuosekliai toliau augti, taip pat – maisto perdirbimo, inžinerijos, metalo perdirbimo pramonė“, – vardijo jis.

Ekonomistai sutaria, kad jei nebus didelių finansinių sukrėtimų ES zonoje, o prekybos partneriai Rytuose ir Vakaruose bus finansiškai stabilūs, gali sektis dar geriau, nei prognozuojama. „Tada verslas galėtų dar labiau pažvalėti ir investuoti, atnaujinti technologijas, pasukti į sudėtingesnių prekių gamybą“, – sakė prof. J.Čičinskas.

Ekonomistė Rūta Vainienė kiek skeptiškesnė. Jos manymu, už tai, kad šalies ūkis pastaruosius keletą metų augo, turėtume dėkoti tik užsienio rinkoms. „Jos vartoja, mes pagaminame. O, kaip rodo skaičiai, vietos rinka traukiasi. Jei nuspręstume uždaryti sienas, mes bankrutuotume. Taigi tik atviros šalies ekonomika tempia mus už ausų. Dar labiau Lietuvai atsiverti ES yra labai sunku – juk yra bendri reikalavimai, taigi negali būti pranašesnis ar atviresnis nei kitos ES šalys. Lietuvos pavyzdys tik rodo, kad atvira ekonomika gali būti ekonomikos augimo variklis“, – dėstė ekonomistė.

Nepaisydami tokių niūrių samprotavimų kai kurie ekonomistai kalba ir apie tai, kad šiemet Lietuvos ekonomikos rodikliai turėtų grįžti į prieškrizinį lygį. Antai 2009 m. Lietuvos BVP (to meto kainomis) siekė tik 92 mlrd. litų, 2011 m. – 106 mlrd., 2012 m. – jau 113 mlrd., šiemet, kaip prognozuojama, jis galėtų būti beveik 120 mlrd. litų.

„Šiais metais turėtume pasiekti nominalų 2008 m. BVP lygį. Tačiau išaugusios kainos padarys savo. Tad realiai į prieškrizinį lygį ekonomikos rodikliai galėtų grįžti nebent 2015-aisiais“, – svarstė prof. J.Čičinskas.

2012-aisiais geriausiai sekėsi, kaip minėta, eksportuotojams. Tačiau augo ir transporto, turizmo, žemės ūkio, viešbučių verslo rodikliai. Prognozuojama, kad šių verslo šakų padėtis šiemet turėtų dar pagerėti.

„Šiemet prie ekonomikos augimo gali prisidėti investicinis aktyvumas. Statybos sektorius turėtų pagyvėti, jei būsto renovacijos programa pradėtų veikti“, – dėstė prof. J.Čičinskas.

Kas gali pakišti koją?

Žinoma, visa tai – optimistiniai scenarijai. Lietuvos ekonomikos augimui koją gali pakišti bėdos euro zonoje ir JAV.

„Išoriniai veiksniai svarbūs. Lig šiol Europos rinkose yra tam tikras neapibrėžtumas. Visame pasaulyje dar nėra tokio finansinio stabilumo, kaip buvo prieš krizę. Taigi, jei bėdos Italijoje ar JAV didės, tai palies ir mus“, – perspėjo ekonomistė R.Vainienė.

Prof. J.Čičinskas taip pat sakė, kad grėsmių sąrašas nemažas. „Viskas priklausys nuo įvykių Europos pietuose. Mums seksis, jei didieji tų šalių bankai nesusvyruos. Jeigu to nebus, tai ir kreditai palengva būtų pradėti drąsiau teikti, stiebtųsi statybų sektorius, geriau būtų ir investuotojams. Tačiau finansų sektorius ES vis dar netvirtas – yra tikrai labai suklypusių bankų. Klausimas, kaip ši problema išsispręs“, – aiškino J.Čičinskas.

Galiausiai, pasak jo, mūsų šalis, kad ir kaip ten būtų, priklausoma ir nuo aplinkinių valstybių. Jei jų ekonomika augs, tai teigiamai veiks ir Lietuvą, tačiau gali nutikti visaip. „2013 m. pradžia rodo, kad mūsų partnerių – ES valstybių – BVP augimas ne toks džiuginantis. Kol kas viskas vyksta vangiai. Jei tai tęsis visus metus, nepasieksime žadėto 3 proc. BVP augimo“, – sakė J.Čičinskas.

„Verslios Lietuvos“ generalinis direktorius P.Lukauskas aiškino, kad bloga situacija ES mums gali būti tik į naudą. „Korporacijos ir įmonės ieškos būdų taupyti, o tai mums gali praversti tiek siekiant pritraukti investicijas, tiek dėl kokių nors funkcijų iškėlimo į mūsų šalį galimybių. Tas ES problemas turėtume išnaudoti. 2009 m. mes buvome nelabai pasiruošę tam šokui, o šiandien, išmokę tas pamokas ir perėmę pastarųjų metų patirtį, esame daug geriau pasirengę tokias galimybes išnaudoti“, – kalbėjo P.Lukauskas.

Dar viena didelė problema, galinti sumažinti Lietuvos ekonomikos apsukas, – investicijos. Jos, kaip pastebima, jau kuris laikas neauga. „Išties jos labai smuko ir tikrai nuo 2009 m. menkai tepaaugo. Žmonės bijo skolintis, pirkti būstus, verslas irgi nematė perspektyvų, nedrįso skolintis ir plėstis. Tačiau laikas eina, įrenginiai sensta ir perspektyvoje situacija keičiasi. Norint stiprėti, nori nenori, teks atnaujinti gamybą ir pasinaudoti atsirandančiomis galimybėmis išsiplėsti. Ekonomikos situacija šiuo metu ne tokia jau prasta, o tai gali paskatinti investuotojus ir žmones skirti daugiau pinigų“, – sakė prof. J.Čičinskas.

Investicijų mažėjimo problemą pripažįsta ir P.Lukauskas. Jis sakė, kad įmonės vengia investuoti dėl neapibrėžtumo užsienio ir vidaus rinkose.

„Tai nerimą keliantis veiksnys. Jei tai tęsis, turėsime didelių problemų. Ilgai konkuruoti tik mažesne darbo jėgos kaina nepavyks. Taigi nuosekliai turime galvoti ne tik apie technologijų atnaujinimą, kad mūsų produktai galėtų konkuruoti kokybe, o ne kaina“, – sakė „Verslios Lietuvos“ generalinis direktorius.

Galiausiai ekonomikos augimui koją gali pakišti ir dar vienas dalykas – žmogiškieji ištekliai. Klausimas, ar turėsime kompetentingų eksporto vadybininkų, vadovų, kurie ir toliau galės išlaikyti tą tempą.

R.Vainienė pabrėžė, kad ekonomikos augimą gali pristabdyti metų metus Lietuvoje nevykdomos struktūrinės reformos. „Didieji sektoriai – sveikatos, socialinės apsaugos, socialinio draudimo. Jie suėda daugiausia viešųjų finansų lėšų. Jie kaip juodoji duobė, kuri praryja daug lėšų ir neprodukuoja ekonomikos augimo“, – aiškino R.Vainienė.


Šiame straipsnyje: Lietuvakrizėeksportasekonomika

NAUJAUSI KOMENTARAI

h20

h20 portretas
... bet nesijaudinkim eiliniai runkeliukai... mes to nepajusime... :D

XXI a. baudžiava Lietuvoje

XXI a. baudžiava Lietuvoje portretas
22 metus Lietuvą skurdino, partinių gaujų suformuotos, penkiolika vyriausybių. Štai kokioje padėtyje dabar yra Lietuvos žmonės. Kai ... Anglijoje darbininkas už minimalų valandinį atlygį gali nusipirkti šešis produktus: - pieno 1 litrą; - miltų 1 kilogramą; - cukraus 1 kilogramą; - 6 kiaušinius; - aliejaus 1 litrą; - dyzelino 1 litrą. Tai ... Lietuvoje darbininkas už minimalų valandinį atlygį nepajėgus nupirkti dyzelino 1 litro, aliejaus 1 litro (nes brangesnis už dyzeliną su akcizais) ir iš likusių keturių aukščiau išvardintų produktų gali nusipirkti tik vieną kurį nors, nes kitiems įsigyti pinigų jau nepakanka. (Tai yra 2012 kovo mėnesio tyrimo duomenys) Tokiom nežmoniškom sąlygom Lietuvoje skursta dirbantis jaunimas ir mes su mažiausiomis darbo pajamomis, tokiom sąlygom yra priversti vargti ir mūsų tėvai pensininkai. Partinių gaujų dėka, Lietuva tapo netinkama žmogui gyventi. Neregėto masto emigracija tai byloja. Visos partinės gaujos, prisidėjusios prie Lietuvos naikinimo, turi būti išformuotos.

XXI a. baudžiava Lietuvoje

XXI a. baudžiava Lietuvoje portretas
Štai keletas skaičių, kurie akivaizdžiai rodo vis didėjančią priespaudą Lietuvoje. 2009 metais partinės gaujos sukčiai įvedė neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) skaičiuoklę ir dabar kai pajamos yra 3150 litų ir daugiau, tai NPD = 0 !!! Nuo tada, dabar ... Kai MMA 800 litų, tai darbininkui į rankas teko 85% atlyginimo. Kai MMA 850 litų, tai darbininkui į rankas teko 84% atlyginimo. Kai MMA 1000 litų, tai darbininkui į rankas tenka 82% atlyginimo. Tai reiškia, kad ... Didinant MMA, „nepastebimai” didėja mokesčiai silpniausiesiems Lietuvoje. Anglijoje ... Rugsėjo mėnesį darbininkui į rankas teko 90% nuo mažiausio darbo užmokesčio. Balandžio mėnesį darbininkui į rankas teks 93% nuo mažiausio darbo užmokesčio, padidinus NPD. NPD Anglijoje didinamas kasmet, nuvertėjant pinigams, brangstant prekėms. Anglijoje NPD apie 2830 litų per mėnesį. Balandį NPD bus apie 3300 litų per mėnesį. Nuo šios sumos nėra atskaičiuojamas joks mokestis: -nei valstybinei mokesčių tarnybai; -nei socialiniam draudimui. (Tai yra 2013 sausio mėnesio tyrimo duomenys) Maisto ir daiktų kainos apytiksliai sutampa su lietuviškomis. Lietuvos gyventojai drabužius ir avalynę perka Anglijoje. Labai blogai atrodom ES “bendrijoje”. Partinių gaujų sukčiai naikina Lietuvą iš seimo bunkerio. Negerai. Partinių gaujų dėka, Lietuva tapo netinkama žmogui gyventi. Neregėto masto emigracija tai byloja. Taigi ... Visos partinės gaujos, prisidėjusios prie Lietuvos naikinimo, turi būti išformuotos.
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių