- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos ekonomikos ekspertai teigia, kad norint išvengti piktnaudžiavimo motinystė arba tėvystės pašalpomis reikia jas apskaičiuoti remiantis atlyginimu prieš nėštumą.
Kita alterbatyva, ekonomistų teigimu, - pašalpos apskaičiavimo laikotarpį prailginti tiek, kad atlyginimų dirbtinai didinti neapsimokėtų.
Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus Raimondo Kuodžio nuomone, ankstesnė motinystės išmokos skaičiavimo tvarka buvo ydinga, nes Socialinių reikalų ir darbo ministerija ir Seimas nesilaikė esminio ekonomikos principo, kad žmogui turint galimybę lengvai manipuliuoti mokesčio ar pašalpos baze, jis greičiausiai taip ir darys.
"Kitaip tariant, kai motina jau žino, kad laukiasi, ji stengsis pasididinti atlyginimą, sumokėdama pati už save mokesčius, siekdama gauti kuo didesnę pašalpą.
Ypač, jei mokesčius už save mokėti reikia tik tris mėnesius. Darbdaviui tai taip pat naudinga, nes jis dėl to gali mokėti mažiau pelno mokesčio, yra humaniškas darbuotojų atžvilgiu", - BNS sakė R.Kuodis.
Jis sakė siūlęs Vyriausybei nustatyti, kad išmokos būtų skaičiuojamos, pavyzdžiui, remiantis metus prieš nėštumą buvusiu atlyginimu. R.Kuodis, be kita ko, teigė, kad pašalpų skaičiavimo laikotarpio prailginimas iki 12 mėnesių nėra pakankamas.
"Tai problemos iš esmės neišsprendžia, nes didžiąją dalį šio laikotarpio motina vis tiek žino, kad laukiasi. Kaip rodo mano skaičiavimai, 2009 metų vasarą nusiųsti vyriausybei, paskatos manipuliuoti savo darbo užmokesčiu vis dar yra labai didelės, nors mokesčius už save reikia mokėti jau 12 mėnesių. Siūliau, kad išmokos bazė būtų, tarkime, metai prieš nėštumo laikotarpį", - sakė Lietuvos banko atstovas.
Paklaustas, ar yra priemonių spręsti piktnaudžiavimo buvusia tvarka pasekmes, jis sakė siūlęs motinystės išmokas perskaičiuoti "retrospektyviai", tai yra, pastumiant jų apskaičiavimo laikotarpį, pavyzdžiui, metus atgal.
"Kas gaudavo pastovų atlyginimą ir nepiktnaudžiavo, tas gautų panašią išmoką kaip ir dabar, o kas piktnaudžiavo - netektų nepelnytai gautų išmokų. Būtų atstatytas teisingumas, o ir "Sodra" sutaupytų lėšų. Valdžia nereagavo, todėl dabar skubiai galvoja kaip "išsukti" motinas nuo baudžiamosios atsakomybės, keisdama Baudžiamąjį kodeksą. Yra galimybė, kad šis baudžiamosios atsakomybės už finansinius nusikaltimus švelninimas bus išnaudotas, pavyzdžiui, PVM grobstytojų", - aiškino R.Kuodis.
Ekonomistas, Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka sakė, kad 3 mėnesių laikotarpis, pagal kurį skaičiuojama socialinio draudimo išmoka, buvo neracionaliai trumpas.
"Tai nėra pagrįsta, kai nėra hiperinfliacijos. Darbo užmokestis ir kainos labai sparčiai neaugo, todėl buvo galima drąsiai imti ilgesnį laikotarpį, tarkime, metus arba dvejus. Tai yra neracionalu, racionalumo linkme reikėjo anksčiau žengti ir nustatyti laikotarpį, kad neapsimokėtų dirbtinai didinti atlyginimą, nes nuo padidinto atlyginimo yra mokamos didesnės įmokos "Sodrai", - aiškino R.Lazutka.
Jo nuomone, nesant galimybės įvertinti, ar asmens pajamos yra pagrįstos, ar ne galima pasitelkti progresinius mokesčius.
"Jei valstybė nepajėgi reguliuoti iš apačios, arba viename gale, tai ji gali klaidą ištaisyti kitame gale. Progresiniai mokesčiai veikia kaip tam tikras išlygintojas ta prasme, kad pajamos ne visada priklauso nuo žmogaus kvalifikacijos, pastangų, investicijų, bet ir nuo atsitiktinių dalykų arba dalykų, kurie morališkai smerktini ar draudžiami įstatymų", - sakė ekonomistas.
Jis pažymėjo, kad atlyginimų didinti nebūtų prasmės ir įvedus vadinamąsias motinystės pašalpos lubas. Pasak R.Lazutkos, galima apsiriboti dviem vidutinėmis algomis, tačiau tuomet reikia taikyti ir "Sodros" įmokų lubas didelius atlyginimus gaunančioms moterims.
Ekonomisto teigimu, pavyzdžiu, kaip galėtų būti apskaičiuojamos motinystės išmokos, galėtų būti "Sodros" tvarka, pagal kurią motinystės išmokai gali savanoriškai apsidrausti tik pagal autorines sutartis dirbantys žmonės arba ūkininkai.
"Jie gali draustis savarankiškai ir mokėti įmokas. Tai tų įmokų dydis buvo apskaičiuotas ir suderintas su būsima išmoka remiantis aktuariniais skaičiavimais, kurie susieja galimą būsimą naudą iš draudimo su kaštais. Reikia suskaičiuoti, kiek tam tikrą alga uždirbanti moteris per 2 metus gaus iš "Sodros" ir atgal žvelgiant skaičiuoti, kiek ji nuo tokio dydžio atlyginimo sumokės įmokų socialiniam draudimui per tam tikrą laikotarpį", - aiškino R.Lazutka.
Generalinės prokuratūros teigimu, pernai Lietuvoje dėl galimo sukčiavimo įgyjant teisę gauti didesnes "Sodros" motinystės ir tėvystės pašalpas pradėti 654 ikiteisminiai tyrimai ir tai sudaro mažiau nei penktadalį visų tiriamų sukčiavimo atvejų.
Baudžiamasis persekiojimas šiais atvejais inicijuotas iš atsakingų "Sodros" padalinių gavus pranešimus apie teisę į socialinio draudimo išmokas turinčių asmenų trumpalaikį ir nepagrįstą darbo užmokesčio ūgtelėjimą.
Pernai vaikus pagimdė per 24 tūkst. motinų, juos prižiūrėjo ir augino - dar antra tiek. Iš viso praėjusiais metais "Sodroje" registruoti 45 786 motinystės (tėvystės) išmokų gavėjai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...