Ekonomistai ir verslininkai Lietuvos perspektyvas piešia teigiamai

Penktadienį Amerikos prekybos rūmų organizuotoje diskusijoje užsienio verslininkams buvo pristatytos Lietuvos ekonomikos perspektyvos. Renginio metu ekonomistai ir verslininkai šalies ateičiai negailėjo palankių prognozių.

Surišti viena virve

Dienraščio „Verslo žinios“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas sakė, kad Lietuvos ekonomika ir bankų sistema šiuo metu yra neaiški ir niekas tiksliai nežino, kas šalies laukia. Esą euro zonos veiksmai priklausys nuo to, kaip elgsis pasaulis. Vis dėlto jis tikino esąs šiek tiek nustebintas, diskusijose girdėdamas daugiau optimizmo nei anksčiau.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis euro zonos šalis sulygino su alpinistais, kopiančiais į kalną ir susirišusiais viena virve. Esą vienos šalies kritimas skaudžiai paveiktų visas likusias. Vis dėlto, jo teigimu, labiausiai tikėtinas optimistinis ekonomikos vystimosi scenarijus, pagal kurį šiais metais nė viena šalis nepaslys, o euro zonos ekonomika susitrauks tik 0,3 proc. N.Mačiulis prognozavo, kad šiemet bus žengti teigiami žingsniai sprendžiant Europos skolų problemą, o liepą jau funkcionuos Europos stabilumo mechanizmas.

Anot jo, tikėtis progreso leidžia vadovų sutarimas dėl fiskalinės drausmės stiprinimo ir puikus Europos Centrinio Banko sprendimas teikti neribotas trijų metų likvidumo paskolas euro zonos bankams.

Ekonomika augs

Nors, N.Mačiulio manymu, Lietuvos ekonomika šiais metais augs žymiai lėčiau nei pernai, tačiau, remiantis prognozėmis, ji vis dėlto augs sparčiausiai visoje ES: „Manome, kad pagrindinis augimo šaltinis bus įmonių investicijos. Labiau nei pernai augs eksportas, nes sparčiai auga Vokietija, Lenkija ir ypač Rusija. Rusijai prisijungiant prie Pasaulio Prekybos organizacijos turėsime daug naudos. Tai nepaveiks mūsų šiemet ir kitąmet, bet po dešimtmečio galime tikėtis didelio poveikio.“

Anot jo, taip pat didės ekonomikos augimui svarbūs gyventojų vartojimo rodikliai, o jų realus darbo užmokestis, dėl šiais metais mažesnės infliacijos, po kelių metų pertraukos vėl bus teigiamas.

Bankams nelengva

Nors šalies ekonomikos perspektyvos buvo piešiamos pozityviai, advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous” vadovaujantis partneris Irmantas Norkus sakė, kad šiuo metu bankams nėra lengva, esą jie susiduria su spaudimu, pirmiausia turi problemų dėl savo kapitalo, ypač susidūrus su banko „Snoras“ bankrotu.

„Prieš dvi savaites iki banko „Snoras“ griūties mes skolinomės 3 mlrd. litų su 6 proc. metinėmis palūkanomis. Po 2 mėnesių pasiskolinome 4 mlrd. litų už stebėtinai didelę kainą - 6,7 proc. Tai galime vertinti kaip „Snoro“ griūties kainą, kurią Lietuva turi sumokėti,“ – sakė jis.

Vis dėlto, I.Norkaus manymu, šis įvykis parodė stiprią Lietuvos banko ir valdžios ranką bei gebėjimą sureaguoti laiku, taip išvengiant visuomenės panikos. Kita vertus, I.Norkus kritikavo valdžią rodant nepamatuotai didelį pasitikėjimą, neva gyventojai nepraras jokių savo lėšų. Anot jo, taip pat įtarimų kelia neefektyvi „Snoro“ skolos stebėsena.

„Gyvename puikioje šalyje“

„Libros holdingo“ direktorius Tomas Juška neabejojo, kad ekonomikos vertinimas priklauso nuo visuomenės požiūrio, o gyventojai nori turėti neribotas pajamas ir nevaržyti savo poreikių. Tačiau verslininkas buvo įsitikinęs, kad net pralenkus lyderiaujančias šalis, Lietuvos visuomenės kasdienis vartojimas vis dėlto nepasikeistų: „Kyla vienintelis klausimas: kaip mes patys matome savo ekonomiką. Manau, kad šiuo metu mes esame daug „sveikesni“ nei prieš 3 metus ir tiesiog turime suprasti, kad gyvename puikioje šalyje.“

Jis pabrėžė, kad jo bendrovė anksčiau nuolat turėdavo užsakymų mėnesiui į priekį, tačiau jau du metus tuo pasigirti negali. Tačiau rezultatai esą dar geresni, taigi krizė, vadovo nuomone, kartais yra naudinga. Ji esą tik sumažina pagundų skaičių, kurios veda prie kvailų sprendimų.