Ekonominė krizė: emigrantams nepatariama grįžti

Dėl ūkio nuosmukio bei mažėjančios darbų pasiūlos iš Didžiosios Britanijos gali tekti išvykti apie 1 mln. imigrantų, tarp jų – ir nemažai daliai lietuvių. Visgi Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis išvykusiems pataria neskubėti grįžti namo.

Statybininkus atleidinėja tūkstančiais

Lietuvos radijo bendradarbis Londone Andrius Užkalnis aiškina, kad „eksportuoti nedarbą“ atgal į imigrantų tėvynes britus privertė finansų krizė, besitęsianti jau kelis mėnesius.

„Žmonės nebeturi pinigų, nebegali pasiskolinti, todėl automatiškai vartoja mažiau, o kai žmonės leidžia mažiau absoliučiai viskam – pradedant valgymu restoranuose, baigiant naujais buities prietaisais – tokių prekių ir paslaugų reikia mažiau, kaip ir žmonių, kurie tuos daiktus gamina ar teikia paslaugas“, – Lietuvos radijui sakė A.Užkalnis.

Anot jo, pirmiausia ekonomikos sulėtėjimą pajuto statybų sektorius, tačiau vėliau poveikis nusirito ir per kitas sritis. „Žmonės nebegali pirkti namų, nebegali gauti paskolų iš bankų. Statybininkus įmonės atleidinėja tūkstančiais, bendrovės turi didžiulių nuostolių. Kitas dalykas - visos pramonės šakos, susijusios su tokiu vartojimu, kurio galima atsisakyti, irgi yra labai stipriai paveiktos. Tarkime, maisto pramonės įmonės, kurios ruošia pagamintą maistą, pavyzdžiui, salotas. Daug žmonių nebeperka tokių salotų ar paruoštų sumuštinių, o juos pasidaro namuose, kadangi keičia savo įpročius, stengiasi gyventi taupiau“, – pasakoja A. Užkalnis.

Nesusikalba su lietuviais darbdaviais?

Tačiau, pasak Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktoriaus B. Gruževskio, grįžti emigrantams irgi nėra kur skubėti. „Reikia pasakyti, kad padėtis Lietuvoje irgi blogėja. Pavyzdžiui, nuo šių metų rugpjūčio jau ženkliau pradėjo augti besiregistruojančių bedarbių skaičius. Iš kitos pusės – po truputį mažėja registruojamų laisvų darbo vietų, todėl ta padėtis yra ne tokia palanki“, – pastebi jis.

B.Gruževskis pasakoja, jog iki šiol darbdaviai buvo patenkinti vadinamaisiais „reemigrantais“, nes jie esą yra aktyvūs, turi naujos patirties, pramokę užsienio kalbą, tačiau patys sugrįžėliai dažnai turi didesnių reikalavimų dėl atlygio, darbo sąlygų.
„Atsiranda problemos, nes ne visada mūsų rinka gali patenknti tokius jų lūkesčius“, – Lietuvos radijui kalbėjo Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius.

Grįžti - tik blogiausiu atveju

B.Gruževskio teigimu, dabar emigrantams galima išskirti tris veiksmų kryptis. „Jei žmogus dar turi darbą, bet jaučia, kad padėtis tos šalies rinkoje blogėja ir planuoja grįžti į Lietuvą, tai galime pasakyti, kad iki kitų metų pavasario vidurio geriau neskubėti to darbo prarasti. Jei žmogus užsienyje jaučiasi tvirtai ir tik girdi gandus, geriau nepasiduoti, investuoti į savo santykius toje darbo vietoje, stiprinti savo padėtį“, – aiškina jis.

„Antra kryptis – jei jau gavo įspėjimą apie atleidimą. Vis tiek dar reikia pabandyti tam tikrą laiką išlikti tos šalies darbo rinkoje, nes Lietuvoje dabar ne pats geriausias metas ateiti ir ieškoti“, – kalbėjo B.Gruževskis.

Grįžti, anot B.Gruževskio, verta tiems, kurie užsienyje darbo jau nebeturi. „Norintiems dirbti darbo vietų visada yra ir tikrai bus – tiems žmonėms, kurie turi darbo patirtį, turi savo privalumus, pranašumus“, – tikino specialistas.