Ekonomikos krizė palietė ir Airijos lietuvius

Baigėsi laikai, kai Airijoje imigrantai, net ir nemokėdami anglų kalbos, lengvai rasdavo gerai apmokamus darbus. Pastaruoju metu net ir didelės bendrovės mažina etatų skaičių, atleisdamos ne tik imigrantus, bet ir vietinius gyventojus, tad ekonominis nuosmukis gąsdina visus, rašo Airijos išeivių laikraštis „Saloje".

Sumažėjo darbų

Įvairių statybos darbų kompanijai „RKTC" vadovaujantis lietuvis Robertas prisimena, jog kiekvienais metais prieš didžiąsias žiemos šventes užsakymų padaugėdavo vos ne dvigubai. Deja, šiais metais bendrovė tuo pasigirti negali.

„Prieš Kalėdas dažnas airis namuose nori padaryti remontą, kad šventės būtų ypatingos, todėl mums pats darbymetis. Kaip bebūtų gaila, šiemet pastebime, jog darbo sumažėjo 30-40 procentų, be to, pastaruoju metu maždaug 20 procentų nukrito kainos už teikiamas paslaugas", - sako vyras.

Robertas pasakoja, kad konkurentai airiai tuos pačius darbus atlieka už mažesnes kainas nei jie, nors visada būdavo atvirkščiai.

„Manau, kad kitais metais bus dar sunkiau ne tik statybų, bet ir kitiems sektoriams. Ypatingai metų pradžioje, kai paprastai darbų sumažėja. Tikiuosi, kad po dvejų metų ekonominė šalies padėtis ims gerėti", - viliasi pašnekovas.

Vis dėlto, Robertas nežada grįžti į Lietuvą, kadangi mano, kad situacija tėvynėje - ne geresnė. 

Mokosi kalbos, kad išliktų

Vertimų agentūros „Chartered Translators Ireland" vadovas Gintarius Petkus taip pat pastebėjo, kad darbų sumažėjo - vertimų poreikis smuko per 60 procentų.

„Stipriai sumažėjęs vertėjavimo poreikis - grįžtančių atgal į Lietuvą atspindys. Išvažiuoja tie, kurie nemokėdami kalbos jau nebegali susirasti darbo. Dažnas likęs gyventi Airijoje turi neblogas anglų kalbos žinias ir gali susikalbėti", - sako G.Petkus.

Ieškodamas išeities, vyras nusprendė lietuvius privačiai mokyti anglų kalbos.

„Pastaruoju metu jaučiamas didžiulis poreikis mokytis anglų kalbos", - tikina pašnekovas.

Vyras pasakoja girdėjęs kalbų, kad pastaruoju metu iš Airijos išvažiavo daugiau kaip 50 procentų imigrantų. Jis pats mano, jog šalį paliko trečdalis svetimšalių.

G.Petkus tautiečius ragina nepanikuoti ir neskubėti grįžti į Lietuvą, kur ekonominė situacija taip pat prasta. „Nors nesu ekonomikos ekspertas, manau, kad po metų Airijos ekonominė padėtis po truputį ims gerėti, o Lietuvoje šviesios ateities nematau bent trejus metus", - sakė vyras.

Mėgsta bylinėtis

G.Petkus, turintis ilgametę Airijos teismuose vertėjo patirtį, pastebėjo, kad šiuo metu ypatingai išaugo lietuvių noras prisiteisti įvairias kompensacijas iš savo darbdavių. Pašnekovo teigimu, tautiečiai sparčiai mokosi iš airių, kurie teismuose bylinėjasi dėl kiekvieno cento.

„Suprantu, kad nei vienas nenori būti nuskriaustas ar apgautas, bet nuolat besibylinėdami teismuose su darbdaviais atrodysime kaip problemas kelianti tauta. Ilgainiui nei vienas darbdavys nenorės įdarbinti lietuvio, bijodamas, jog bus paduotas į teismą ir iš jo bus išreikalauta nemaža pinigų suma. Galime laimėti mūšį, bet pralaimėti karą", - vaizdžiai kalba vertėjas.

Kaltina bankus

Gerai žinomas dainininkas bei koncertų organizatorius Darius Mileris - Nojus teigia, kad krizė akivaizdi dėl pakilusių vartojimo prekių ir krentančių nekilnojamojo turto kainų, šlubuojančios bankų veiklos.

„Mano nuomone, į krizę buvo vedama sistemingai: bankai dalijo paskolas į kairę ir į dešinę, po to patys kėlė palūkanas. Taip sukūrė gausybę nemokių klientų, kurie prarado darbus dėl padidėjusių kaštų, bankrutavusių įmonių", - tvirtina muzikantas.

Pasiteiravus, ar jo verslui turi įtakos ekonominė krizė, D.Mileris sako kol kas jos nejaučiantis.

„Galbūt kažkiek sumažėjo žiūrovų renginiuose, bet tai gali būti dėl kitų dalykų", - sako koncertų organizatorius ir tikina, kad kol kas grįžti į Lietuvą neketina.

Į Lietuvą neskuba

Lietuviško maisto parduotuvėje pakalbinta Kristina prisipažįsta visai neseniai praradusi darbą.

„Dvi dienas per savaitę dirbau parduotuvėje, o kitu metu - viešbučio registratūroje. Vėliau iš parduotuvės buvau atleista, nes pritrūko pinigų darbuotojų atlyginimams. Po to man pranešė, kad viešbutyje galiu dirbti tik 10 valandų per savaitę. Per septynerius metus, kai gyvenu Airijoje, pirmą kartą valstybės paprašiau paramos - bedarbio pašalpos", - liūdesio neslėpdama pasakojo moteris.

Pašnekovė tikina jaučianti pablogėjusią Airijos ekonominę situaciją ir nerimaujanti, kad ateityje nebūtų dar blogiau. „Turiu daug pažįstamų, kurie darbo turi tik iki Kalėdų, o kas jų laukia vėliau, nežino niekas", - sako Kristina.

Deimantė, taip pat pakalbinta parduotuvėje, džiaugiasi turinti darbą ir tikisi, kad jo nepraras. „Nors darbą turiu, girdžiu, kad ne vienas jį prarado arba gauna mažesnį atlyginimą. Tiesą sakant, tai gąsdina", - atvirauja moteris.

Pasiteiravus, ką darytų, jei vis tik darbo netektų, moteris atsako, jog stengtųsi iš paskutiniųjų ir sutiktų dirbti bet kokį darbą. Pasak jos, šiuo metu į Lietuvą grįžti būtų dar baisiau nei pasilikti Airijoje.