Ekonomikos atsigavimo gyventojai nepajuto

Padidėjus maisto, kuro kainoms gyventojai veržiasi diržus: per pusantrų metų padaugėjo žmonių, perkančių kontrabandinį kurą ar atsisakančių automobilio, taip pat taupančių maisto ir savo sveikatos sąskaita. Ekonomistai sako, kad DELFI užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa rodo, jog gyventojai skursta, bendro ekonomikos atsigavimo savo kailiu nepajuto.

Pernai rudenį atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, palyginti su analogišku 2011 m. balandį vykdytu tyrimu, gyventojų finansinė padėtis per pusantrų metų prastėjo.

Perka kontrabandinį kurą

Gyventojų įpročius keitė ir į šešėlinę ekonomiką pastūmėjo brangęs kuras: jei 2011 m. pavasarį kontrabandinį kurą pirko 3,5 proc. apklaustųjų, pernai rudenį jų padaugėjo iki 9,7 proc.

Taip pat padaugėjo žmonių, kurie riboja keliones automobiliu, daugiau vaikšto pėsti, važiuoja visuomeniniu transportu ar dviračiu.

„Jeigu perkamas kontrabandinis kuras, mokesčiai valstybei nemokami, galima daryti išvadą, kad dalis gyventojų pereina į šešėlinę ekonomiką“, – konstatuoja Kauno technologijos universiteto Vadybos katedros docentas Sigitas Vaitkevičius.

Perka pigesnį maistą, valgo mažiau

Gyventojai taupo ir įsigydami maisto produktus: daugiau žmonių nei prieš pusantrų metų perka pigesnius maisto produktus, apsiperka turguje, keičia maisto racioną ir apskritai mažiau valgo. Tačiau per šį laikotarpį nepadaugėjo gyventojų, vykstančių apsipirkti į Lenkiją.

„Žmonės skursta: jeigu jie ieško pigesnių alternatyvų ir persiorientuoja prie pigesnių vartojimo rūšių, tai rodo, kad šalis skursta. O kai kalbama, kad ekonomika gerėja – šie duomenys nėra ekonomikos pagerėjimo požymis. Be abejo, ekonomika gal gerėja įmonių vadovams, kurie pelnosi žmonių skurdo sąskaita. Apklausos duomenys rodo, kad respondentai pernai nuskurdo labiau nei ankstesniais metais“, – mano S. Vaitkevičius.

Panašios nuomonės laikosi ekonomistas Valdemaras Katkus: „Žmonės taupo. Paprastai ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse, žmonės pradeda pirmiausiai taupyti savo laisvalaikio ir sveikatos sąskaita. Pavyzdžiui, Vokietijoje yra sriubų indeksas: jeigu žmonės Vokietijoje pradėjo valdyti daugiau sriubų, nes jos yra pigios, sočios, vadinasi gyvenimas blogėja. Po to imamasi taupyti ir kituose išlaidų segmentuose, pavyzdžiui, būsto išlaikymui, transportui.“

Pastebi skurdo verslų suklestėjimą

Gyventojai, paklausti, kaip kompensuoja padidėjusias išlaidas maistui nurodė, jog daugiau nei 2011 m. taupo planuodami laisvalaikį ir pramogas, taip pat riboja kitas išlaidas.

Ekonomistai pastebi, jog susiklosčiusi situacija yra palanki verslams, kurie orientuojasi į norinčius sutaupyti žmones.

„Man yra tekę atlikti tyrimus ir jų duomenys rodo, jog apie 15 proc. Lietuvos įmonių ekonomikos nuosmukio metu augo, tai yra vadinamieji skurdo verslai, kurie lobsta iš skurdo, pavyzdžiui, skolų išieškojimo bendrovės, dėvėtų drabužių ir automobilio detalių prekybos įmonės ir taip toliau. Ekonominio pakilimo metu žmonės perka naujus daiktus, tačiau kai yra ekonomikos nuosmukis ir jie negali sau to leisti, atsiranda niša skurdo verslams“, - pastebi S. Vaitkevičius.

Su tokia pozicija sutinka V. Katkus, teigiantis, kad šalies gyventojų finansinė padėtis yra sunki, o jei verslai ir pajuto ekonomikos atsigavimą, gyventojams jis dar nepasijautė.

„Kai kalbama apie ekonomikos atsigavimą, reikia atskirti, kad kalbama apie įmones, o kaip pinigai yra paskirstomi tarp įmonių ir jose dirbančiųjų - jau yra kita tema. Situacija po šios krizės yra analogiška buvusiai po Rusijos krizės: jeigu įvertinti BVP ir tai, kiek pajamų gauna gyventojai nuo viso BVP, ta dalis žymiai nepaaugo. Taip, dalis įmonių atsigauna, bet neinvestuoja, tačiau kyla klausimas, kur tie pinigai yra: gal jie dedami į bankus ir ruošiamos atsargos? Gyventojų pajamų dalis žymiai neauga, o pragyvenimo išlaidos auga, ypač išlaidos šildymui“, – vardija V. Katkus.

Pasak jo, Lietuvos gyventojams ypač sudėtinga gyventi pasidaro šaltuoju metu laiku, kai tenka apmokėti šildymo sąskaitas.

„Jeigu paimtume energetikos rinką, tai gyventojai maždaug per metus sumoka apie 3 mlrd. litų: 1 mlrd. litų atiduoda dujoms ir elektrai, o 2 mlrd. litų – šildymui. Aišku, tie 2 mlrd. litų praktiškai gula šešiems mėnesiams ir žmonės taupo sveikatai, maistui ypatingai žiemą, kai jie turėtų geriau maitintis ir sveikiau gyventi, daugiau pailsėti“, – apgailestauja V. Katkus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

As

As portretas
Vienas pastebėjimas. Nuo naujų metų dalis maisto produktų pabrango apie 10 proc. Lyginant su 2011m gruodžiu - 2012 sausiu ir 2012 gruodžiu - 2013 sausiu. Sąskaitos už elektrą, šildymą, vandenį pakilo apie 20-40 proc. Klausimas kaip gali kilti ekonomika jeigu žmonių pajamos nekyla o išlaidos tik didėja?

RM to As

RM to As portretas
Ar tikrai pajamos nekyla, kažkaip maximose praeiti jau nebeįmanoma ir atsibosta eilėse stovėti?

ura

ura portretas
Svarbiausia kad lietuvos burzujams gerai sekasi lobti tautos saskaita.
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas
    Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas

    Vieno ekonomiškai silpniausių šalyje Pietryčių Lietuvos regiono, kuriame yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonai, plėtros fondas kol kas nebus steigiamas. ...

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    47
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

    1
  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    8
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    6
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
Daugiau straipsnių