Ekonomiką pasiekė tik trečdalis planuotų ES lėšų

Nors Vyriausybė planavo, kad pernai ir šiemet labiausiai ūkio nuosmukį stabdys eksportas ir spartesnis ES pinigų naudojimas, sėkmingai juda tik eksportas.

Realiai ekonomiką pasiekė tik trečdalis planuotų Europos Sąjungos lėšų. Už tai atsakingi ministrai pripažįsta, kad šiemet visų suplanuotų pinigų panaudoti jau nepavyks. Ekspertai sako, kad tai turės neigiamos įtakos tiek nedarbui, tiek bendram ūkio atsigavimui.  
 
Europos pinigai Vyriausybės parengtame ekonomikos skatinimo plane turėjo būti pagrindinis veiksnys, neleidžiantis ūkiui kristi į bedugnę, o gal net timptelėti ekonomiką aukštyn. Vien šiemet planuota per įvairius projektus apmokėti darbų ir paslaugų už daugiau nei 5 mlrd. litų.

Tačiau praėjus 8 mėnesiams realiai į ekonomiką neatėjo net trečdalis šių pinigų. Iki rugsėjo pradžios išmokėta tik kiek daugiau nei 1 mlrd. 600 mln. litų.


Dar liūdnesnis vaizdas ministerijose, kurios turėjo išleisti liūto dalį. Štai Ūkio ministerija šiemet planavo išmokėti 1 mlrd. 600 mln. litų, Susisiekimo – apie 1 mlrd., Aplinkos – apie 800 mln. litų paramos. Tačiau visoms šioms ministerijoms pavyko išleisti tik ketvirtadalį to, kas planuota.

Ministerijų vadovai aiškina, kad viščiukus skaičiuoti dar anksti. Esą dažniausiai tokie projektai kaip mokyklų renovacija, kelių ar žemės darbai pradedami pavasarį, o už juos atsiskaitoma po kelių mėnesių.

Ūkio ministerija randa ir kitokių pasiteisinimų – esą jos administruojami projektai verslui palyginti maži – kelių milijonų vertės, todėl daug laiko atima jų administravimas. Be to, pastaruoju metu esą dažnai pasitaiko, kad net ir pasirašę sutartis verslininkai tiesiog neskuba imti paramos.

„Tikrai spaudžiame, kad tos lėšos kuo greičiau būtų išmokėtos. Kontrakte yra parašyta per kiek laiko suma turi būti įsisavinta – tai nėra metai, verslas naudoja ilgiau. Kitą kartą ne mūsų galioje yra priversti verslą naudoti“, – tikina ūkio ministras Dainius Kreivys.

Susisiekimo ministerija žada, kad pinigai – bent jau keliams – pajudės artimiausiu metu. Tačiau geležinkelių projektų padėtis prastesnė. Esą pinigų išmokėjimą vilkina sudėtingas projektavimas ir planavimas. Nestinga ir pačių darbus užsakančių įmonių nerangumo.

„Iš tiesų dalis kaltės tenka pačioms įmonėms, kurios darbą, kurį gali padaryti tuoj, daro rytoj. Jei matysime, kad per visą 2007–2013 m. perspektyvą tos užplanuotos lėšos nebus naudojamos pagal planą, mes pasiliekame laisvas rankas perskirstyti tuos pinigus ir juos naudoti tuose sektoriuose, kurie sėkmingiau įgyvendinami“, – teigia susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Pasak susisiekimo ministro, dažnai išmokėti pinigus trukdo tai, kad konkursuose pralaimėjusios bendrovės projektus įklampina teismuose. Taip sustojo Klaipėdos krovinių ir keleivių terminalo darbai.

E. Masiuliui pritaria ir aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. Esą Europos pinigų dalybas aplinkos projektuose taip pat klampina masiniai nepatenkintų verslininkų ieškiniai ir paramos gavėjų, ypač kai kurių savivaldybių, neišmanymas, kaip Europos pinigus administruoti ar vykdyti pirkimus. Su masinais konkursų skundimais siūloma kariauti taip pat ieškiniais.

„Kai konkurso dalyvis skundžia rezultatus, perkančioji organizacija turi teisę išstatyti priešieškinį su prašymu, kad besiskundžiantysis įdėtų kažkokį įnašą galimiems nuostoliams kompensuoti. Tokiu atveju nebūtų apribojama teisė skųsti, jei esi nuskriaustas, bet neleistų pradėti žaidimų“, – įsitikinęs aplinkos ministras G. Kazlauskas.

Labiausiai Aplinkos ministerijoje stringa kelių šimtų milijonų litų vertės atliekų tvarkymo projektai. Pasak analitikų, nesvarbu, dėl kokių priežasčių vėluoja pinigų išmokėjimas, tai daro žalą ūkiui, mat papildomi pinigai ekonomikoje čia ir dabar kurtų bendrąjį produktą ir mažintų nedarbą.

„Galime įsivaizduoti, kad jeigu mes vietoj 4,5 mlrd. į verslą patieksime tik 2 mlrd., tai per kokius porą metų mes prarasime 5 mlrd. litų. Tai nereiškia, kad pinigai nebus paimti, jie bus paimti vėlius. Bet jeigu vėluoja ūkio atsigavimas, tai reiškia, prasime papildomus žmones, kurie emigruos. Nes žmonės nelaukia, kol pagerės, jie žiūri į dabartinę situaciją“, – sako Rimantas Rudzkis, „DNB Nord“ banko vyriausiasis analitikas.

Tačiau svarbiausi paramos skirstytojai dėl šių metų Europos pinigų dalybų nepraranda optimizmo.

Opozicija jau buvo įspėjusi, kad lėtas paramos panaudojimas gali būti interpeliacijos pagrindas už tai atsakingiems ministrams.


Šiame straipsnyje: ES parama

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių