Ekonomika augo, bet 2007-ųjų lygio dar nepasiekė

Bendrasis vidaus produktas 2012 m., palyginti su 2011 m., augo 3,6 proc. (palyginamosiomis kainomis) ir siekė 112,4 mlrd. litų to meto kainomis, remdamasis išankstiniais duomenimis praneša Lietuvos statistikos departamentas. BVP augimui didžiausią įtaką turėjo pramonės (4,3 proc.), žemės ūkio (8,6 proc.) ir paslaugų (3,7 proc.) sektoriai. Neigiami išliko tik statybos veiklos pokyčiai (–2,9 proc.).

Vartotojų ir gamintojų kainos didėjo

2012 m. atskirais mėnesiais vartojimo prekių ir paslaugų kainos keitėsi skirtingai. Sausio–gegužės mėn. ir rugpjūčio–rugsėjo mėn. jos didėjo, o birželio mėn. ir spalio–gruodžio mėn. buvo stebimas kainų mažėjimas. 2012 m. gruodžio mėn. metinė infliacija (2012 m. gruodžio mėn., palyginti su 2011 m. gruodžio mėn.) sudarė 2,8 procento ir buvo 0,6 procentinio punkto mažesnė nei 2011 m. (2011 m. gruodžio mėn., palyginti su 2010 m. gruodžio mėn., infliacija sudarė 3,4 proc.). 2012 m. metinės infliacijos lygį daugiausia lėmė maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų pabrangimas 3,2 procento, transporto prekių ir paslaugų – 3 procentais, drabužių ir avalynės – 5,3 procento, alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių – 4,2 procento. 2012 m. vartojimo prekės pabrango 2,9, paslaugos – 2,8 procento. Kaip ir 2011-aisiais, valstybės ir savivaldybių institucijų reguliuojamos kainos augo sparčiau nei rinkos. Per 2012 metus reguliuojamos kainos padidėjo 4,3 procento, rinkos kainos − 2,5 procento. Vartotojų kainų indekso svorių sistemoje namų ūkių piniginių vartojimo išlaidų dalis, tenkanti vartojimo prekėms ir paslaugoms, kurių kainas reguliuoja valstybės ir savivaldybių institucijos, siekė 16,6 procento. Todėl šių prekių ir paslaugų kainų pokyčių įtaka metiniam bendrajam kainų pokyčiui sudarė 0,7 procentinio punkto ir buvo mažesnė nei rinkos kainų pokyčių įtaka, sudariusi 2,1 procentinio punkto.

Gamintojų kainų ir importuotų prekių kainų kitimo tendencijos buvo panašios, tai nulėmė energetikos produktų ir tarpinio vartojimo prekių kainų pokyčiai. Parduotos pramonės produkcijos kainos 2012 m. gruodžio mėn., palyginti su 2011 m. gruodžio mėn., padidėjo 2 procentais. Tokį kainų pokytį didžiąja dalimi lėmė 2,6 procento padidėjusios rafinuotų naftos produktų, 4,4 – elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo produkcijos, 3,6 – maisto produktų kainos ir 1,3 procento sumažėjusios baldų, 0,4 – chemikalų ir chemijos produktų kainos. Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per praėjusius metus padidėjo 2,9 procento, ne Lietuvos rinkoje – 1,3 procento. Neįskaitant rafinuotų naftos produktų, parduotos pramonės produkcijos kainos padidėjo 1,7 procento. Importuotų prekių kainos 2012 m. lapkričio mėn., palyginti su 2011 m. lapkričio mėn., padidėjo 3,5 procento.

Statybos sąnaudų elementų kainos pastaruoju metu pradėjo didėti.

Nuo 2013 m. Lietuvos statistikos departamentas pradėjo skelbti naują statistinį rodiklį – ketvirtinį būsto kainų indeksą. Per pastaruosius šešerius metus didžiausias būsto kainų šuolis užfiksuotas 2007 m. Finansinės krizės metu būsto kainos pradėjo mažėti. Nuo 2011 m. vėl pradėtas fiksuoti kainų padidėjimas. 2012 m. sausio–rugsėjo mėn., palyginti su 2011 m. sausio–rugsėjo mėn., būsto kainos padidėjo 0,1 procento.

Pramonės augimą lėmė apdirbamoji gamyba. Išankstiniais duomenimis, iš viso pramonės produkcijos parduota už 71,1 mlrd. litų, arba 4,5 procento daugiau nei 2011-aisiais, apdirbamosios gamybos produkcijos pardavimai padidėjo 5,5 procento ir sudarė 87 procentus visos parduotos pramonės produkcijos. Užsienio rinkose parduodamos produkcijos dalis sudarė 66,6 procento (2011 m. – 67,4 proc.).

Apdirbamosios gamybos produkcija ypač augo kitų transporto priemonių ir įrangos gamybos (60 proc.), elektros įrangos gamybos (50,3 proc.), pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos (21,5 proc.) įmonėse, sumažėjo – kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos (12,8 proc.), dujinio kuro paskirstymo dujotiekiais (12,7 proc.), gėrimų gamybos (5,3 proc.), rafinuotų naftos produktų gamybos (4,5 proc.) įmonėse.

Lietuviškos kilmės prekių eksportuota daugiau

Kaip ir 2011 m., 2012 m. užsienio prekybos apimtis augo. Išankstiniais duomenimis, 2012 m. prekių eksportas sudarė 79,6 mlrd. litų, importas – 86,3 mlrd. litų. Palyginti su 2011 m., eksportas padidėjo 14,4 procento, importas – 9,6. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 8,8 procento ir sudarė 63,1 procento bendro Lietuvos eksporto. Didžiausią dalį lietuviškos kilmės prekių eksporto sudarė naftos produktai, tačiau augo ir Lietuvoje pagamintų baldų, plastikų ir jų gaminių, trąšų eksportas.

Svarbiausi užsienio prekybos partneriai buvo Rusija, Vokietija, Latvija, Lenkija, Nyderlandai, Estija, Jungtinė Karalystė ir Baltarusija. Daugiausia prekių eksportuota į Rusiją, Latviją, Vokietiją, Estiją; lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją, Latviją, Estiją ir Jungtinę Karalystę.

Daugiausia į Lietuvą importuota prekių iš Rusijos, Vokietijos, Lenkijos ir Latvijos.

Vidaus prekybą skatino atsigaunantis vidaus vartojimas

Mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, rodikliai rodo po truputį atsigaunantį vidaus vartojimą. 2012 m. mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, įmonių apyvarta padidėjo 4,5 procento (skaičiuojant palyginamosiomis kainomis).

Mažmeninė prekyba maisto prekėmis ūgtelėjo 1,4, ne maisto – 10,1 procento. Labiausiai augo užsakomasis pardavimas paštu arba internetu – 29,4 procento, tekstilės gaminių mažmeninė prekyba – 29,6, elektrinių buitinių aparatų ir prietaisų mažmeninė prekyba – 24,5.

Statybų tempas lėtėjo

Išankstiniais duomenimis, per 2012 m. statybos įmonės savo jėgomis atliko darbų už 6,4 mlrd. litų. Įvertinus kainų įtaką, tai sudarė 6,3 procento mažiau darbų nei 2011 m. Pastatų statybos darbų atlikta 6 procentais, o inžinerinių statinių statybos darbų – 6,6 procento mažiau nei 2011 m.

2012 m. pastatyta 5,2 tūkst. butų – tai 3 procentais daugiau nei 2011-aisiais. 64 procentai visų pastatytų butų buvo individualiuose namuose, daugiabučiams namams teko 36 procentai. Pagal pastatytų butų skaičių tarp Lietuvos miestų toliau pirmauja Vilnius.

Gyvenamosios statybos perspektyvas iš dalies galima vertinti pagal išduotų statybos leidimų skaičių. 2012 m. buvo išduota 5,4 tūkst. leidimų, kuriais leista statyti 10,1 tūkst. butų, t. y. 38 procentais daugiau nei 2011 m. Leistų statyti butų skaičius daugiabučiuose namuose, palyginti su 2011 m., padidėjo 84 procentais. Šalyje ir toliau vyraus individualių gyvenamųjų namų statyba – jiems statyti išduota 98 procentai visų leidimų.

Krovinių apyvarta didėjo, vežimas mažėjo

Išankstiniais duomenimis, visų transporto rūšių krovinių apyvarta 2012 m., palyginti su 2011 m., padidėjo 1,5 procento, o krovinių vežimas sumažėjo 1,4 procento.

Bendroje krovinių apyvartoje didžiąją dalį užima geležinkelių ir kelių transportas. Geležinkelių transporto krovinių apyvarta sumažėjo 6,1 procento, o krovinių kiekis – 5,6 procento. Kelių transporto krovinių apyvarta padidėjo 6,9 procento, krovinių kiekis – 3,6 procento. Krovinių perkrovimas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale 2012 m. sumažėjo 3,9 procento.

Oro uostuose keleivių srautas 2012-aisiais padidėjo 17,6 proc., palyginti su 2011 m.

Šalies apgyvendinimo įstaigose – dešimtadaliu daugiau svečių

Per 2012 m. sausio–rugsėjo mėn. šalies apgyvendinimo įstaigose apsistojo 1,6 mln. turistų, arba 11 procentų daugiau nei per tą patį laikotarpį 2011 m. Užsieniečiai sudarė 58 procentus (907 tūkst.) visų turistų. Dauguma jų atvyko iš Rusijos (18 proc.), Vokietijos (14 proc.), Lenkijos (12 proc.), Baltarusijos (9 proc.) ir Latvijos (6 proc.). Turistų iš ES šalių apgyvendinta 5 procentais, iš ne ES šalių – 25 procentais, o Lietuvos gyventojų – 9 procentais daugiau.

Per devynis 2012 m. mėnesius Vilniaus miesto apgyvendinimo įstaigose apgyvendinta 598 tūkst. turistų, arba 13,3 procento daugiau nei per tą patį 2011 m. laikotarpį. Kauno apgyvendinimo įstaigos sulaukė 142,7 tūkst. turistų, arba 8,5 procento daugiau, Klaipėdos – 126,5 tūkst., arba 16,4 procento daugiau, Šiaulių – 26,4 tūkst., arba 3,4 procento daugiau, Panevėžio – 10,9 tūkst., arba 6,3 procento daugiau turistų.

Šalies įmonės skyrė daugiau išlaidų darbuotojams

Praėjusieji metai, kaip ir 2011-ieji, šalies įmonėms buvo sėkmingi – 2012 m. sausio–rugsėjo mėn. jos uždirbo 7,5 mlrd. litų ikimokestinio pelno – 6 procentais daugiau negu per atitinkamą 2011 m. laikotarpį. Vidutinis įmonių pelningumas sumažėjo 0,3 procentinio punkto ir sudarė 4,1 procento.

Skirtingai nuo ankstesnių metų tendencijų 2012 m. stebimas tolesnis ne tik pajamų ir pelno, bet ir išlaidų darbuotojams augimas (10 proc., 2011 m. – 5 proc.).

Žemės ūkis – derlius buvo labai geras

Augalininkystės produkcija dėl gero javų ir kitų žemės augalų derliaus padidėjo 23,2 proc. (javų derlius padidėjo 44 proc.), gyvulininkystės produkcija padidėjo 0,7 proc. (mažiau išauginta galvijų – 7,3 proc., ir kiaulių – 2,3 proc.).

Darbo rinka – užimtumas didėjo, nedarbas mažėjo

Išankstiniais gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, 2012 m. šalies ūkyje dirbo 1 mln. 278 tūkst. gyventojų. Jų skaičius, palyginti su 2011 m., padidėjo 21,4 tūkst., arba 1,7 procento. 2012 m. bedarbių skaičius siekė 195,6 tūkst. ir, palyginti su 2011 m., sumažėjo 30,5 tūkst. (13,5 proc.). 2012 m. kas penktas 15–24 metų amžiaus gyventojas buvo užimtasis, kas tryliktas – bedarbis, o septyni iš dešimties – ekonomiškai neaktyvūs. Nedarbo lygis šalyje 2012 m. siekė 13,3 procento – 2 procentiniais punktais mažiau nei 2011 m. Jaunimo (15−24 metų amžiaus asmenų) nedarbo lygis 2012 m., palyginti su 2011 m., sumažėjo 5,8 procentinio punkto ir sudarė 26,4 procento. Ilgalaikio nedarbo lygis taip pat sumažėjo (1,4 procentinio punkto) ir sudarė 6,5 procento.

Išankstiniais duomenimis, 2012 m. vidutinis mėnesinis bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis, palyginti su 2011 m., padidėjo 4,5 procento (91 litu) ir sudarė 2 137 litus, neto darbo užmokestis padidėjo 4,2 procento (67 litais) ir sudarė 1 661 litą. Realusis darbo užmokestis padidėjo 1,1 procento. Sparčiau augo darbo užmokestis privačiajame sektoriuje – 5,7 procento (110 litų) ir sudarė 2 036 litus, kiek lėčiau valstybės sektoriuje – 2,9 procento (65 litais) ir sudarė 2 315 litų.

Išankstiniais 2012 m. spalio mėn. duomenimis, ketvirtadalis visų šalies ūkio darbuotojų uždirbo 980 litų ir mažiau, kitas ketvirtadalis darbuotojų gavo nuo 981 iki 1 557 litų darbo užmokestį, dar kitas ketvirtadalis − nuo 1 558 iki 2 542, likusieji − daugiau nei 2 542 litus. Didesnį nei 20 000 litų darbo užmokestį gavo 765 darbuotojai.

Gyventojai – grįžtančiųjų daugiau, mirtingumo lygis išlieka aukštas

Išankstiniais duomenimis, Lietuvoje 2012 m. pabaigoje gyveno 2 mln. 979 tūkst. gyventojų – 28,4 tūkst., arba 0,9 procento mažiau negu 2012 m. pradžioje. Gyventojų skaičius šalyje mažėjo dėl dviejų priežasčių: 75,9 procento bendro sumažėjimo sudarė neigiama neto tarptautinė migracija (21,6 tūkst. daugiau žmonių emigravo negu imigravo) ir 24,1 proc. – neigiama natūrali kaita (mirė 6,8 tūkst. daugiau žmonių negu gimė kūdikių).

Išankstiniais duomenimis, 2012 m., palyginti su 2011 m., gimstamumas ir mirtingumas beveik nekito, mirtingumo lygis išliko aukštas. Sumažėjo emigrantų ir daugėjo grįžtančių į Lietuvą gyventi Lietuvos Respublikos piliečių. Praėjusiais metais sulaukta 18,8 tūkst. grįžusių į savo šalį piliečių (2011 m. – 14 tūkst.). 2012 m. savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo 43 tūkst. emigrantų, tai yra penktadaliu (10,9 tūkst.) mažiau negu 2011 m.

Prognozės – optimizmo daugiau

Šalies ekonomikos pokyčius per praėjusius metus gyventojai vertino geriau nei 2011 m. pabaigoje. Taip pat mažiau gyventojų pajuto ir savo šeimos finansinės padėties pablogėjimą. Prognozuodami šalies ekonomikos pokyčius artimiausiems 12 mėn., gyventojai praėjusių metų pabaigoje buvo gerokai optimistiškesni nei prieš metus. Šalies ekonominės padėties pagerėjimo per artimiausius metus tikėjosi 27 procentai gyventojų, prieš metus taip manančių buvo tik 10 procentų. Gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis pablogės, dalis sumažėjo nuo 54 procentų 2011 m. pabaigoje iki 30 procentų 2012 m. pabaigoje.

2012 m. gruodžio mėn. įmonių vadovų apklausa parodė, kad didžiausia grėsmė netekti darbo kyla asmenims, dirbantiems statybos, mažiausia – mažmeninės prekybos įmonėse. Mažmeninės prekybos įmonėse dalis didžiųjų prekybos tinklų žada priimti daugiau darbuotojų. Pramonės ir paslaugų sektoriaus veiklos įmonėse dauguma vadovų neketina keisti darbuotojų skaičiaus. Tačiau statybos sektoriaus veiklos įmonėse beveik pusė (49 proc.) vadovų prognozuoja darbuotojų skaičiaus mažėjimą.

Europos Sąjungos statistikos tarnyba (Eurostatas) 2013–2014 m. Lietuvai, kaip ir kitoms Baltijos šalims, prognozuoja panašų augimą – po 3,6 procento kasmet.