„The Economist“: euro zona turėtų plačiau atverti vartus mažoms valstybėms

ES turėtų palengvinti mažųjų valstybių narių stojimą į euro zoną, rašo Didžiosios Britanijos žurnalas „The Economist“.

Gąsdinantys istorijos pavyzdžiai

Latvija yra finansinis nykštukas. Jos ekonomika tesudaro 0,1 proc. ES gamybos apimčių. Tačiau šios šalies valiutos problemos gali sukelti sunkių padarinių visame Rytų Europos regione, todėl ES vadovams pats laikas pabusti.

Sprogęs ekonominis burbulas Latvijai smogė bene skaudžiausiai. Ilgus metus klestėjusi, pririšusi savo valiutą prie euro ir ėmusi pigias paskolas užsienio valiuta, šalis atsidūrė prie bankroto ribos. Ekonomika per pastaruosius metus susitraukė beveik penktadaliu, nedarbas išaugo iki 17,4 proc. Nekilnojamojo turto kainos kai kur nukrito dviem trečdaliais.

Sutvarkyti Latvijos ekonomiką nebus lengva. Kas benutiktų, pragyvenimo lygis dar kris, nes atlyginimai toliau mažėja. Tačiau valstybė turi apsispręsti, ką daryti su savo valiuta.

Tiek valdžia, tiek dauguma gyventojų nori, kad latas toliau būtų pririštas prie euro. Tačiau investuotojai galvoja kitaip. Nepaisant solidžios ES ir Tarptautinio valiutos fondo paramos, gandai apie lato devalvavimą nenutyla. Kai kurie ekonomistai Latvijos padėtį lyginą su 2001 m. krize Argentinoje, kai karštligiški bandymai išsaugoti valiutos stabilumą baigėsi devalvacija ir šalies bankrotu.

Devalvacija neturi prasmės

Teoriškai Latvija turi kelias išeitis. Pirma, ji gali atrišti savo valiutą ir leisti jai svyruoti, kaip tai padarė Argentina. Bet atsižvelgus į tai, kokia maža ir priklausoma nuo euro zonos yra Latvijos ekonomika, toks žingsnis būtų beprasmiškas.

Valiutos rinkos, irgi linkusios į burbulus, neužtikrins teisingo kurso, padėsiančio ekonomikai stabilizuotis. Be to, atlyginimai ir kainos Latvijoje sparčiai krenta, todėl lanksčios valiutos poreikis mažėja.

Antra, Latvija galėtų devalvuoti valiutą ir vėl pririšti ją prie euro, bet mažesniu santykiu. Tokio žingsnio šalininkai teigia, kad neatpiginus valiutos, recesija užsitęs labai ilgai. Kaip pavyzdžius jie pateikia Didžiąją Britaniją ir Italiją, kurios 1992 m. atrišo savo valiutas ir greitai atsitiesė po recesijos. Devalvacija leistų Latvijai didinti užsienio valiutos atsargas ir galbūt susigrąžinti išsigandusius investuotojus.

Pastarasis argumentas yra svarus, tačiau nuodugnesnė analizė rodo, kad Latvija ir kitos mažos Rytų Europos šalys prarastų daugiau, o laimėtų mažiau, nei ankstesnės „devalvatorės“. Devalvavus valiutą, Latvijos galimybės įsivesti eurą smarkiai sumažėtų. Ekonomika taptų konkurencingesnė, bet rezultatų tektų dar ilgai laukti. Tuo tarpu skolų, paimtų užsienio valiuta, našta kaipmat išaugtų. Taigi devalvacija tik paskatintų nemokumą.

Geriausia išeitis - euras

Neturėdama geresnių alternatyvų, Latvija toliau laikosi įsikabinusi eurą. Geriausia išeitis jai būtų kuo greičiau įstoti į euro zoną. Valiutos rizikos draudimas taptų nereikalingas. Euro zonos narės yra suinteresuotos Latvijos finansiniu stabilumu, nes valstybės bankrotas smogtų ir jos kaimynėms, o nuostolių patirtų visos Europos bankai. Tačiau euro zonos šalys nenori plačiau atverti vartų Latvijai ir reikalauja įveikti visas sutarčių numatytas kliūtis.

Euro zonos senbuvės bijo dviejų dalykų. Pirma, naujos silpnos narės esą trukdys Europos centriniam bankui išlaikyti mažą infliaciją. Tačiau šis nerimas yra perdėtas, nes mažos narės neturėtų stipraus balso banko taryboje.

Antra baimė susijusi su tuo, kad mažos nestabilios valstybės narės sukeltų fiskalinę krizę euro zonoje. Dauguma analitikų sutaria, kad vienos šalies bankrotas arba sugriautų visą euro zoną, arba priverstų kitas valstybes nares imtis gelbėjimo veiksmų. Todėl šuo metu būtina apsvarstyti ir susitarti dėl skolų restruktūrizavimo galimos finansinės katastrofos atveju, kad našta būtų paskirstyta nukentėjusiai valstybei ir jos kreditoriams.

Jeigu turėtų atsarginį planą, euro zona būtų lankstesnė ir pajėgi greičiau priimti Latviją bei kitas mažas ES valstybes. Netgi monetarizmo teorijos pradininkas Miltonas Friedmanas, tvirtas lanksčių valiutų šalininkas, tikėjo, kad valiutos sąjunga su didele ir stabilia kaimyne yra geriausia išeitis bet kokiai mažai besivystančiai valstybei. Tačiau kaimynės irgi turėtų pasistengti, kad tai būtų naudinga ir joms pačioms.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Į atsargą išėję kariai – neišnaudotas lojalios darbo jėgos potencialas
    Į atsargą išėję kariai – neišnaudotas lojalios darbo jėgos potencialas

    Seime pasirašytas memorandumas, kuris turėtų palengvinti galimybes įsidarbinti karinę tarnybą baigusiems kariams. Ekspertai sako, kad Lietuvoje jie – neišnaudotas lojalios darbo jėgos potencialas. ...

  • Registruojama vis daugiau žmonių, kuriems ligą sukėlė darbas
    Registruojama vis daugiau žmonių, kuriems ligą sukėlė darbas

    Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registre 2016 m. užregistruotas 461 profesinės ligos atvejis, iš jų 307 atvejai - raumenų ir skeleto sistemos ligos, praneša Higienos instituto specialistai, balandžio 28-ąją minint Pasauli...

    1
  • Profesinės sąjungos mitinge reikalavo didinti algas
    Profesinės sąjungos mitinge reikalavo didinti algas

    Profesinės sąjungos penktadienį prie vyriausybės surengė mitingą, kuriame reikalavo didinti darbo užmokestį ir užtikrinti saugias darbo sąlygas darbuotojams. Be to, raginta minimalų mėnesinį atlyginimą mokėti tik už nekvalifikuotą darbą ir di...

    2
  • Nekilnojamasis turtas Vilniuje toliau brangsta
    Nekilnojamasis turtas Vilniuje toliau brangsta

    Pastaruoju metu nuolat augančios būsto kainos tendencingai didės ir toliau, tačiau didelė pasiūla neleis joms kilti greitai ir aukštai, sako nekilnojamojo turto pardavimo ekspertas, Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos (LNTAA) valdy...

  • Ūkininkai kviečia į svečius
    Ūkininkai kviečia į svečius

    Beveik septynios dešimtys Lietuvos kaimo sodybų ir ūkių pirmą kartą pasirengę priimti visus, kas tik norės atvykti – bus ekskursijų, degustacijų, paskaitų. Kaimo turizmo asociacijos teigimu, tai yra galimybė nusipirkti maisto produktų ...

  • Dėl šalto balandžio ūkininkai turi prastų žinių pirkėjams
    Dėl šalto balandžio ūkininkai turi prastų žinių pirkėjams

    Balandžio viduryje planavę pirmąjį žalumynų derlių, savo planus ūkininkai atideda vėlesniam laikui – balandis buvo per šaltas. „Jau balandžio viduryje tikėjomės turėti špinatų, tačiau dabar tikimės jų sulaukti gegu...

    1
  • Jau prasidėjo sraigių rinkimo sezonas
    Jau prasidėjo sraigių rinkimo sezonas

    Vynuoginių sraigių rinkėjams šiemetinis sezonas jau prasidėjo. Lietingi orai sraigėms patinka, atkutusios po žiemos miego jos lenda iš savo slėptuvių. ...

    1
  • Kas vyksta žemės gelmėse, žino tik geologai
    Kas vyksta žemės gelmėse, žino tik geologai

    Poryt, balandžio 30-ąją, bus pažymėta Geologų diena. Nors ši diena Atmintinų dienų įstatymu Lietuvoje įteisinta tik praėjusį gruodį, ją pradėta minėti jau gerokai anksčiau. ...

  • Gėlių pardavėjams – septynis kartus didesnis mokestis
    Gėlių pardavėjams – septynis kartus didesnis mokestis

    Pardavėjams, kurie prekiauja gėlėmis viešosiose vietose švenčių ir atmintinų dienų metu, leidimas pabrangs septynis kartus. Tokie pokyčiai gali turėti įtakos gėlių kainai. ...

    3
  • Padidėjo Klaipėdos miesto biudžetas
    Padidėjo Klaipėdos miesto biudžetas

    Uostamiesčio tarybos politikai pritarė tam, kad miesto biudžetas būtų padidintas. Ministerijoms ir joms pavaldžioms įstaigoms skyrus lėšas, iždas išaugo kiek daugiau 4,368 mln. eurų. ...

    1
Daugiau straipsnių