„The Economist“: euro zona turėtų plačiau atverti vartus mažoms valstybėms

ES turėtų palengvinti mažųjų valstybių narių stojimą į euro zoną, rašo Didžiosios Britanijos žurnalas „The Economist“.

Gąsdinantys istorijos pavyzdžiai

Latvija yra finansinis nykštukas. Jos ekonomika tesudaro 0,1 proc. ES gamybos apimčių. Tačiau šios šalies valiutos problemos gali sukelti sunkių padarinių visame Rytų Europos regione, todėl ES vadovams pats laikas pabusti.

Sprogęs ekonominis burbulas Latvijai smogė bene skaudžiausiai. Ilgus metus klestėjusi, pririšusi savo valiutą prie euro ir ėmusi pigias paskolas užsienio valiuta, šalis atsidūrė prie bankroto ribos. Ekonomika per pastaruosius metus susitraukė beveik penktadaliu, nedarbas išaugo iki 17,4 proc. Nekilnojamojo turto kainos kai kur nukrito dviem trečdaliais.

Sutvarkyti Latvijos ekonomiką nebus lengva. Kas benutiktų, pragyvenimo lygis dar kris, nes atlyginimai toliau mažėja. Tačiau valstybė turi apsispręsti, ką daryti su savo valiuta.

Tiek valdžia, tiek dauguma gyventojų nori, kad latas toliau būtų pririštas prie euro. Tačiau investuotojai galvoja kitaip. Nepaisant solidžios ES ir Tarptautinio valiutos fondo paramos, gandai apie lato devalvavimą nenutyla. Kai kurie ekonomistai Latvijos padėtį lyginą su 2001 m. krize Argentinoje, kai karštligiški bandymai išsaugoti valiutos stabilumą baigėsi devalvacija ir šalies bankrotu.

Devalvacija neturi prasmės

Teoriškai Latvija turi kelias išeitis. Pirma, ji gali atrišti savo valiutą ir leisti jai svyruoti, kaip tai padarė Argentina. Bet atsižvelgus į tai, kokia maža ir priklausoma nuo euro zonos yra Latvijos ekonomika, toks žingsnis būtų beprasmiškas.

Valiutos rinkos, irgi linkusios į burbulus, neužtikrins teisingo kurso, padėsiančio ekonomikai stabilizuotis. Be to, atlyginimai ir kainos Latvijoje sparčiai krenta, todėl lanksčios valiutos poreikis mažėja.

Antra, Latvija galėtų devalvuoti valiutą ir vėl pririšti ją prie euro, bet mažesniu santykiu. Tokio žingsnio šalininkai teigia, kad neatpiginus valiutos, recesija užsitęs labai ilgai. Kaip pavyzdžius jie pateikia Didžiąją Britaniją ir Italiją, kurios 1992 m. atrišo savo valiutas ir greitai atsitiesė po recesijos. Devalvacija leistų Latvijai didinti užsienio valiutos atsargas ir galbūt susigrąžinti išsigandusius investuotojus.

Pastarasis argumentas yra svarus, tačiau nuodugnesnė analizė rodo, kad Latvija ir kitos mažos Rytų Europos šalys prarastų daugiau, o laimėtų mažiau, nei ankstesnės „devalvatorės“. Devalvavus valiutą, Latvijos galimybės įsivesti eurą smarkiai sumažėtų. Ekonomika taptų konkurencingesnė, bet rezultatų tektų dar ilgai laukti. Tuo tarpu skolų, paimtų užsienio valiuta, našta kaipmat išaugtų. Taigi devalvacija tik paskatintų nemokumą.

Geriausia išeitis - euras

Neturėdama geresnių alternatyvų, Latvija toliau laikosi įsikabinusi eurą. Geriausia išeitis jai būtų kuo greičiau įstoti į euro zoną. Valiutos rizikos draudimas taptų nereikalingas. Euro zonos narės yra suinteresuotos Latvijos finansiniu stabilumu, nes valstybės bankrotas smogtų ir jos kaimynėms, o nuostolių patirtų visos Europos bankai. Tačiau euro zonos šalys nenori plačiau atverti vartų Latvijai ir reikalauja įveikti visas sutarčių numatytas kliūtis.

Euro zonos senbuvės bijo dviejų dalykų. Pirma, naujos silpnos narės esą trukdys Europos centriniam bankui išlaikyti mažą infliaciją. Tačiau šis nerimas yra perdėtas, nes mažos narės neturėtų stipraus balso banko taryboje.

Antra baimė susijusi su tuo, kad mažos nestabilios valstybės narės sukeltų fiskalinę krizę euro zonoje. Dauguma analitikų sutaria, kad vienos šalies bankrotas arba sugriautų visą euro zoną, arba priverstų kitas valstybes nares imtis gelbėjimo veiksmų. Todėl šuo metu būtina apsvarstyti ir susitarti dėl skolų restruktūrizavimo galimos finansinės katastrofos atveju, kad našta būtų paskirstyta nukentėjusiai valstybei ir jos kreditoriams.

Jeigu turėtų atsarginį planą, euro zona būtų lankstesnė ir pajėgi greičiau priimti Latviją bei kitas mažas ES valstybes. Netgi monetarizmo teorijos pradininkas Miltonas Friedmanas, tvirtas lanksčių valiutų šalininkas, tikėjo, kad valiutos sąjunga su didele ir stabilia kaimyne yra geriausia išeitis bet kokiai mažai besivystančiai valstybei. Tačiau kaimynės irgi turėtų pasistengti, kad tai būtų naudinga ir joms pačioms.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas
    Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas

    Vieno ekonomiškai silpniausių šalyje Pietryčių Lietuvos regiono, kuriame yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonai, plėtros fondas kol kas nebus steigiamas. ...

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    45
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    8
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    6
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
Daugiau straipsnių