ECB išbrenda iš mažų kainų politikos

Savaitės viduryje buvo paskelbta pora svarbių naujienų iš Europos. Trečiadienį Portugalijos laikinoji vyriausybė nusprendė kreiptis finansinės pagalbos į Europos Sąjungą. Pranešama, kad Portugalijai gali prireikti apie 80 mlrd. eurų. Tačiau, siekiant išbristi iš krizės, Lisabona turės sutikti su griežtais taupymo reikalavimais. Portugalija žengė Graikijos ir Airijos pėdomis, kai kovo 23 d. parlamentas atmetė taupymo planą.

Ketvirtadienį Europos Centrinis bankas pakėlė bazinę palūkanų normą iki 1,25 proc. nuo rekordiškai žemo 1 proc. lygio. Nuo 2009 metų recesijos, ECB tapo pirmuoju iš pagrindinių Centrinių bankų, kuris  pradėjo griežtinti fiskalinę politiką. Centrinio banko vadovas Jean – Claude Trichet ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje teigė, kad ECB veiks atsargiai po sprendimo pakelti bazinę palūkanų normą, baimindamasis, kad įtampa finansų rinkose gali persimesti į valstybių ekonomikas.

Jungtinių Valstijų Federalinis Rezervų bankas , Japonijos ir Anglijos Centriniai bankai dabar atsilieka nuo ECB, kuris pradėjo išeidinėti iš mažų kainų politikos. Cituojant Jean – Claude Trichet žodžius, „šiandien priėmėme šį sprendimą ne todėl, kad tai yra būsimų palūkanų normos kėlimų serija. Ateityje imsimės visų būtinų priemonių kainų stabilumui užtikrinti, kaip tai darėme ir anksčiau. Siekiant padėti ekonomikos augimui, rizikos dėl ekonomikos yra subalansuotos, rinkos palūkanų normos lieka žemame lygyje.

Nuo 2008 m. liepos mėn. tai buvo pirmasis ECB palūkanų normos didinimas. Susirūpinimą kelia tai, kad smarkiai išaugsiančios skolinimosi išlaidos gali slopinti ekonomikos augimą ir didinti skolų krizę regione. Reikėtų pabrėžti ir tai, kad rinkos nestipriai, bet sureagavo į palūkanų didinimą. Euras pademonstravo augimą žemo pelningumo valiutų atžvilgiu. Dolerio atžvilgiu euras pakilo iki 15 mėnesių maksimumo - 1,44 dol.

Situacija Japonijoje dar nėra stabili. Nuostoliai nuo stichinių nelaimių dar skaičiuojami. Japonijos Centrinis bankas priėmė specialią programą, kuri numato pigiau teikti bankų paskolas bendrovėms, vykdysiančioms atstatymo darbus po žemės drebėjimo. Banko valdančioji taryba paskelbė, kad ketina suteikti paskolų už 1 trln. jenų su 0,1 proc. palūkanomis finansinėms bendrovėms, kurios turėjo filialų žemės drebėjimo, cunamio ir branduolinės katastrofos rajonuose.

Rinkos dalyvių nuomone, Japonijos Centrinis bankas ir toliau bus priverstas švelninti kreditinę – piniginę politiką. To priežastis – noras išvengti ekonomikos grįžimo į recesiją po Kovo 11 – osios žemės drebėjimo. Todėl artimiausiu metu jena turėtų tęsti silpnėjimą pagrindinių valiutų atžvilgiu.


Šiame straipsnyje: ekonomika

NAUJAUSI KOMENTARAI

sss

sss portretas
uzuojauta busto paskola turintiem zmonems.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių