ECB: Baltijos šalis gali ištikti antroji krizė

Baltijos šalis gali ištikti antroji - šį kartą skolų sukelta ekonominė krizė, jei vyriausybės nesugebės imtis tinkamų fiskalinių taupymo priemonių savo valiutų kursui su euru palaikyti, įspėja Europos centrinis bankas (ECB).

Lietuvos, Estijos ir Latvijos ekonomikos nuosmukis yra gilesnis nei likusių Europos Sąjungos (ES) valstybių, nes dėl fiksuoto vietos valiutų kurso su euru, kuris konvergencijos cikle buvo nustatyta pernelyg anksti, atsirado burbulų nekilnojamojo turto rinkoje, teigiama konfidencialiame ECB dokumente.

Jeigu nebus imtasi griežtesnių fiskalinių priemonių, "Baltijos šalių vyriausybėms gali nepavykti užkirsti kelio naujo makroekonominio disbalanso atsiradimui ir spartaus augimo bei spartaus kritimo ciklo pasikartojimui", - teigiama ECB dokumente, parengtame lapkričio 17 dieną vykusiame ES ekonomikos ir finansų komiteto posėdžiui.

Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje recesija yra giliausia Europos Sąjungoje. 2004 metais įstojus į ES, skolinimosi apimtys regione gerokai padidėjo, o darbo užmokestis išaugo net 85 procentais. Ekonomika perkaito ir neatlaikė pasaulinės krizės sukelto kredito vakuumo.

Baltijos šalių centriniai bankai taiko griežtesnę sąsają su euru, palyginti su 15 proc. kurso svyravimų intervalu, taikomu pagal valiutų kurso mechanizmą, o Latvija bando išlaikyti 1 proc. svyravimų intervalą.

"Baltijos šalių patirtis rodo, kad šalyse, kurios nusprendė griežtai susieti savo valiutos kursus [su euru], esama didelio pavojaus, kad esant palyginti nedidelėms palūkanų normoms vidaus skolinimasis gali pernelyg padidėti ir gali atsirasti turto kainų burbulų", - teigia ECB.

Kilus kreditų krizei, Baltijos šalių ekonomika, lyginant su ankstesniais metais, sumažėjo net iki 20 procentų. Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP) praėjusį ketvirtį smuko 19 proc., Estijos - 15,6 proc., o Lietuvos - 14,2 procento.

"Regiono korekcija kur kas didesnė nei kitose Vidurio ir Rytų Europos ES valstybėse, kurios leido savo valiutos kursams svyruoti. Dėl griežtos Baltijos šalių valiutų kursų sąsajos [su euru] šių šalių konkurencingumas, palyginti su kaimyninėmis šalimis, gerokai sumažėjo", - teigia ECB.

Latvija, kuri tikisi išgyventi pasitelkdama 7,5 mlrd. eurų (11,1 mlrd. JAV dolerių) ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paskolą, pažadėjo iki 2012 metų kasmet mažinti biudžeto deficitą 500 mln. latų (1 mlrd. JAV dolerių) donorų reikalavimams patenkinti. Šalis prisijungė prie Antrojo valiutų kurso mechanizmo (VKM II) 2005 metų sausio mėnesio, tačiau paraiškos dėl euro įvedimo kol kas neteikė.

Lietuva, kuri prie VKM II prisijungė 2004 metais, siekia kitąmet apkarpyti biudžetą 5 proc. BVP prilygstančia suma. Lietuvos bandymas prisijungti prie euro zonos 2007 metais žlugo, nes šalis neatitiko infliacijos kriterijaus.

Estija, kuri prisijungė prie VKM II tais pačiais metais, kaip Lietuva, ir rengiasi įsivesti bendrą valiutą 2011 metais, šiais metais apkarpė biudžetą 9 proc. BVP, paaukodama paklausą, kad patenkintų konvergencijos kriterijų. Anksčiau šalis planavo įsivesti eurą 2007 metų sausio mėnesį, tačiau šio tikslo teko atsisakyti, nes šalis neatitiko infliacijos kriterijaus.

Baltijos šalių ekonomikos nuosmukį dar pagilino vidaus skolinimasis eurais, kuris, šalims įstojus į ES, gerokai padidėjo. Centriniams bankams teko imtis papildomų priemonių valiutos sąsajai su euru išsaugoti, nes priešingu atveju namų ūkiai ir įmonės nepajėgtų mokėti savo skolų.

Pasak ECB, Baltijos šalys turi gerinti savo bankų sistemų, kuriose dominuoja Šiaurės šalių skolintojai, tokie kaip "Swedbank" ar SEB, reguliavimą. Be kita ko, turėtų būti nustatyti apribojimai skolinimui užsienio valiuta, mano ECB.

Šalys taip pat turi imtis priemonių savo darbo rinkų konkurencingumui didinti, teigia ECB. Reikėtų padidinti darbo užmokesčio nustatymo lankstumą, skirti daugiau išteklių į eksportą orientuotiems pramonės sektoriams, taip pat reikėtų didinti konkurenciją prekių rinkose.

ECB taip pat sukritikavo ES taikomus VKM II valstybių pažangos siekiant narystės euro zonoje stebėsenos mechanizmus. Banko nuomone, šie stebėsenos metodai turėtų būti pritaikomi kiekvienai atskirai šaliai, kad būtų išvengta didesnio masto poveikio, kuris apimtų visą regioną, jeigu kiltų pavojus kurios nors šalies valiutos sąsajai su euru.

"VKM II dalyvaujančių šalių priežiūros procedūros aiškiai turi trūkumų. Labai svarbu gerinti VKM II šalių priežiūrą", - mano ECB.

Pasak ECB, VKM II šalių centriniai bankai turėtų aiškiai paaiškinti rinkos dalyviams, kad vienašališkos sąsajos su euru taikymas nereiškia, jog negali būti pasinaudota revalvacijos ar devalvacijos galimybe.

"Šalyse, kurios taiko vienašališką sąsają su euru ar valiutos valdybos modelį, labai svarbu aiškiai paaiškinti visuomenei, kad valiutos kursas euro atžvilgiu gali keistis, kol galiausiai bus įsivestas euras", - pareiškė ECB.