Dvi minimalaus atlyginimo pakėlimo pusės: yra pliusų ir minusų

Skaičiuojama, kad MMA pakelti iki 1 tūkst. litų nuo kitų metų pradžios valstybės ir savivaldybių biudžetams reikės 160 mln. litų.

Pastarąjį kartą taip drastiškai – net 150 litų išsyk – minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) buvo keliamas prieš daugiau kaip 16 metų. Politikai ir verslo visuomenė nesutaria, ar MMA pakėlimas nuo 2013 m. pradžios iki 1000 litų turės daugiau teigiamos ar neigiamos įtakos valstybės ir atskirų verslo grupių finansams, ekonominei padėčiai šalyje.

Ėmėsi tuoj po rinkimų

Apie tai, kad prieš kelerius metus pastarąjį kartą keltą MMA reikėtų vėl bent truputį padidinti, Lietuvoje intensyviau kalbėta nuo pernykščio rudens.

Buvusi Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė leido sau tik šių metų liepą priimti sprendimą MMA padidinti nuo 800 iki 850 litų. Dešinieji leido suprasti, kad pakėlimas gali būti ir solidesnis, pavyzdžiui, iki 900 litų, jeigu bus susitarta dėl kai kurių priemonių, liberalizuojančių darbo rinką. Tačiau sutarimo šiuo klausimu pasiekti nepavyko.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė jau šių metų pradžioje užsiminė, kad atėjo laikas kelti MMA, tačiau Vyriausybei paliko spręsti, kiek tai konkrečiai gali būti padaryta.

Prieš rudenį įvykusius Seimo rinkimus ne viena partija kėlė MMA didinimo klausimą. Ypač įsiminė Darbo partija, kuri populistiškai žadėjo, kad MMA gali būti pakeltas net iki 1509 litų.

Atėjusi į valdžią centro kairės Vyriausybė, kurioje yra ir Darbo partija, tuojau pat ėmėsi MMA klausimo ir pakėlė jį iki 1000 litų. Tačiau į šį sprendimą šalies visuomenėje sreaguota prieštaringai.

Vykdo rinkimų pažadus?

Premjeras socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius gina Ministrų kabineto sprendimą. „Lietuvoje vergavimo laikotarpis turi baigtis. Žmonės nėra vergai, jie turi gauti didesnes pajamas. O kai jie gaus nors truputį didesnes pajamas, jas išleis vidaus vartojimui. Tie verslininkai, kurie orientuoti į vidaus rinką, po trijų keturių mėnesių pamatys, kad ekonominis procesas pradėjo greitėti, perkamumas auga, o didėjant jam, auga ir pajamos bei gamyba“, – kalbėjo A.Butkevičius.

Paklaustas, ar mano, jog, žmogui uždirbant tik „ant pravalgymo“, dirbama vergovės sąlygomis, ministras pirmininkas atsakė teigiamai: „Taip, tai yra nemalonus gyvenimas – susimoki už šilumą ir galvoji, ar dar liko pinigų būtinam pragyvenimui.“

A.Butkevičiaus teigimu, su smulkiaisiais verslininkais sutarta ir dėl finansinės naštos palengvinimo. „Pavyko susitarti su smulkiaisiais verslininkais. Buvo aiškiai pasakyta, kad žiūrėsime geranoriškai į tų įmonių finansinę būklę, kurios pareikš perspėjimus, kad gali bankrutuoti. Bet jos turės pateikti visus skaičius, visą informaciją Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), kad jiems šiek tiek ta finansinė situacija būtų palengvinta, atidedant tam tikrų mokesčių mokėjimą gal vėlesniam laikui, bus galima tartis dėl visų mokesčių mokėjimo atidėjimo tam tikram laikotarpiui, sutarus su VMI“, – kalbėjo ministras pirmininkas.

„Pradedame dirbti įgyvendindami rinkėjams duotus įsipareigojimus. MMA padidinimas padės naikinti socialinę atskirtį, kuri sparčiai augo pastaraisiais metais“, – pabrėžė A.Butkevičius.

Pritarė su išlygomis

Trišalė taryba taip pat pritarė, kad didėtų MMA, tačiau įvertinusi galimus padarinius smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms – darbuotojai gali būti atleisti iš darbo, sutrumpinamas jų darbo laikas, priverstinės nemokamos atostogos, dalis darbo užmokesčio mokama vokelyje – nutarė sudaryti darbo grupę, kuri iki 2013 m. vasario 1 d. pateiktų pasiūlymus dėl mažesnio MMA taikymo tokioms įmonėms.

Todėl, anot Trišalės tarybos, kurią sudaro darbdavių, verslo, valdžios ir profsąjungų atstovai, MMA kitąmet didės ne visiems. Jei darbdavys įrodys, kad toks sprendimas smaugia jo verslą, pavaldiniai daugiau neuždirbs.

„Prašantys išimties turės įrodyti, kad jų padėtis blogėja būtent dėl algos didėjimo, o ne dėl kitų priežasčių“, – sakė Trišalei tarybai priklausančios profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Jašinskienė. Ji abejojo, ar atsiras daug prašytojų palikti senąją algą. Tiesa, gali būti, kad išimtimi stengsis pasinaudoti apsukruoliai, paprasčiausiai šykštėdami didesnių algų pavaldiniams.

Skaičiuojama, kad MMA padidinimas palies apie 200 tūkst. žmonių, tarp jų apie 50 tūkst. biudžetinių įstaigų darbuotojų.

Reikia pasikalbėti su visais

Prezidentė D.Grybauskaitė šiomis dienomis pareiškė, kad jau atėjo laikas Lietuvoje didinti MMA. Tačiau valstybės vadovė pridūrė, kad prieš ją didinant reikia teisingai įvertinti verslo galimybes kelti atlyginimus, nes gali padaugėti atvejų, kai jie bus mokami vokeliuose.

„Taip, Lietuvoje pribrendome, kad pamažu reikia pradėti kelti MMA. Bet kiek – ar iš karto 150 litų, ar palaipsniškiau, aš manau, kad ši Vyriausybė turi dėl to kalbėtis su visais. Tą, kuris moka mokesčius, reikia gerbti, negalima jo stumdyti ir nesiskaityti su jo nuomone, mes čia kalbame pirmiausia ne apie stambųjį, bet apie smulkųjį ir vidutinį verslą, kuriam bus sunkiausia išgyventi didesnį atlyginimo kėlimą“, – sakė D.Grybauskaitė.

„Bet koks toks stūmimas sukelia, sakyčiau, atgalinę reakciją – mes galime tik padidinti vokelių skaičių, tai yra verslas gali paprasčiausiai nemokėti už visą etatą, o mokės, pavyzdžiui, už 0,75 etato ir vėl viskas bus tas pats“, – kalbėjo Prezidentė.

Norėtų didinti pamažu

Prekybininkai skaičiuoja, kad, MMA pakėlus iki 1 tūkst. litų, labiausiai nukentės kaimų ir mažųjų miestelių verslininkai. Jei prekybininkai nuo Naujųjų metų nesulauks didesnio vartojimo, dalis jų žada mažinti darbuotojų užimtumą ar atsisakyti dalies žmonių.

„Numatyta 1 tūkst. litų padidinimo riba yra ženkli, nes per trumpą laikotarpį bus apie 25 proc. padidintas MMA reikalavimas. Kalbant apie prekybos sektorių apskritai, MMA jame daugiau yra išimtis nei taisyklė, nes prekyboje atlyginimai konkurencingi ir diktuojami rinkos. Tačiau, kita vertus, atsiranda smulkiųjų, t. y. kaimo ir regiono verslininkų, interesų, o šiame sektoriuje, be abejo, atlyginimai dažnai būna ir minimalūs. Todėl toks smarkus padidinimas esant tokiai pat apyvartai ir stabiliam, bet nedideliam įmonių apyvartumui, bus gana skausmingas. Masinių bankrotų ar skausmingų padarinių nenumatoma, tačiau pavieniais atvejais gali būti ir mažinamos darbo vietos, ir galbūt ne visos įmonės atlaikys tą reikalavimą padidinti MMA ir galės rinkoje išlikti, turiu omenyje kaimus ir regionus“, – sakė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas.

Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė dėstė, kad MMA padidinimą ypač pajus kaimų ir rajonų verslininkai. „Didžiuosiuose miestuose tie, kurie moka tuos vidutinius atlyginimus arba didesnius, MMA didinimo net nepajus, tačiau mažuose miesteliuose, kaimuose ir rajonuose, kur ekonominė situacija gana prasta, verslui tai atsilieps: gali būti darbuotojų atleidimų, mažinamas užimtumas. Nuo Naujųjų metų nepadidės apyvarta, nepaaugs vartojimas ir verslininkui didesniems MMA reikės uždirbti, o esant tokiai ekonominei situacijai tai padaryti bus sunku“, – teigė ji.

Anot Z.Sorokienės, smulkieji verslininkai pasisakė už tai, kad MMA iki 1 tūkst. litų būtų didinamas ne iš karto, o pamažu, be to, kai kuriems rajonams galėtų būti numatyti diferencijuoti MMA, taip pat turėtų didėti ir neapmokestinamasis pajamų dydis.

Reikės dešimčių milijonų

Daugiau nei 500 regionų parduotuvių vienijančios Lietuvos kooperatyvų sąjungos generalinis direktorius Raimondas Koreiva patvirtino, kad smulkieji prekybininkai svarsto apie parduotuvių uždarymą arba darbo laiko sutrumpinimą, tačiau stiprūs kooperatyvai pokyčio nepajus.

„Padėtis priklauso nuo to, kaip kooperatyvui sekėsi išgyventi iki šiol. Yra stiprių kooperatyvų, kurie nelabai pajus MMA padidinimą. Tačiau suprantama, kad MMA gauna žemiausios kvalifikacijos, be patirties darbuotojai, todėl padidinus minimalų atlyginimą teks pakelti atlyginimus ir tiems, kurie jau yra užsidirbę didesnius. Negalima sulyginti ką tik atėjusio dirbti žmogaus atlyginimo su ilgai išdirbusio“, – kalbėjo jis.

„Tačiau tose parduotuvėse, kurios dar nespėjo atsigauti po krizės ar turi rimtesnių parduotuvių, teks ir atleisti žmonių, ir darbo valandas sutrumpinti. Kaimo vietovių parduotuvėse bandėme dirbti turėdami du darbuotojus pamainomis, dabar gauname žinių, kad bus palikta pusantro ar vienas etatas ir žmogus dirbs be savaitgalių“, – teigė R.Koreiva.

Skaičiuojama, kad MMA pakelti iki 1 tūkst. litų nuo kitų metų pradžios valstybės ir savivaldybių biudžetams reikės 160 mln. litų.

MMA kadaise siekė vos 40 litų

MMA didinimo dinamika

Data                   MMA dydis (litais)

1993 10 01        40

1995 02 01        100

1995 07 01        150

1996 09 01        300

1997 02 01        330

1997 05 01        400

1998 06 01        430

2003 09 01        450

2004 05 01        500

2005 07 01        550

2007 01 01        600

2007 07 01        700

2008 01 01        800

2012 07 01        850

2013 01 01        1000

KOMENTARAI

Žilvinas Šilėnas

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas

MMA kėlimas mažiausiai uždirbantiems gyventojams negarantuos didesnių pajamų. MMA didinimas gali atsigręžti prieš žmones, nes privačiojo sektoriaus įmonės gali būti priverstos sutrumpinti darbo laiką ar net atleisti darbuotojus. O neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) padidinimas užtikrintų, kad padidės MMA gaunančių gyventojų pajamos į rankas. Todėl geriau būtų pakelti NPD.

Padidinus NPD iki dabartinio MMA dydžio (850 litų), darbuotojo pajamos į rankas išaugtų nuo 715 iki 774 litų, o mokesčių našta sumažėtų. Tad laimėtų visi – ir darbuotojai, ir darbdaviai.

Politikams nusprendus didinti MMA, privačios įmonės juk nepradeda produktyviau dirbti, neišauga jų apyvarta, tad ir neatsiranda šaltinio didesnėms algoms mokėti. Viešajame sektoriuje MMA pakelti reikiamų lėšų tikimasi gauti iš mokesčių mokėtojų kišenės. O iš kur paimti pinigų smulkiesiems verslininkams? Kelti kainas? Jei valdžia nori didinti atlyginimus vien viešajame sektoriuje, ji tai gali daryti tiesiogiai, o ne keldama MMA ir išbalansuodama ūkį.

Padidinus MMA Finansų ministerija tikisi surinkti daugiau mokesčių iš atlyginimų, tačiau neatsižvelgiama į galimus neigiamus šio sprendimo padarinius darbo rinkai: etatų mažinimą, atleidimus ar įmonių bankrotą. Kai atlyginimai kyla, nes ekonomika auga po 8–9 proc., mokesčių surenkama daugiau. Tačiau jei ūkiui beatsigaunant po krizės atlyginimai dirbtinai didinami, galima tikėtis ne daugiau mokestinių pajamų, o išaugusio bankrotų skaičiaus ir didesnės šešėlinės ekonomikos.

Giedrė Tomkevičiūtė

„NORDIA Baublys & Partners“

Prognozuojamas ekonomikos augimas pagal biudžeto projektą – 3 proc., tai siejama ir su nedarbo mažėjimu – tikėtinas naujų darbo vietų kūrimas. Vis dėlto padidinus MMA, kalbant apie nekvalifikuotos darbo jėgos įdarbinimą, kuriai dažniausiai mokamas MMA, gali daugėti žmonių, negalinčių legaliai įsidarbinti dėl darbdaviams padidėjusių išlaidų, susijusių su MMA pakėlimu, – įvertinę sukuriamo darbo vertę ir išlaidas darbdaviai dažnai nesuinteresuoti kurti naujos legalios darbo vietos.

Kita vertus, jei darbuotojai patys renkasi nelegalų darbą, kartais ir neturėdami legalios alternatyvos, ir sutinka su tokiomis sąlygomis, „teisinė gynyba“ šiuo atveju dažnai neaktuali jiems patiems, nes taip išlieka galimybė neteisėtai naudotis dar ir darbo išmokomis. Kalbant apie tuos, kurie jau dirba už MMA, pabrėžtina, kad galimas variantas, kai darbdaviai dėl ekonominio apsunkinimo iš tikrųjų siūlys darbuotojui dirbti trumpiau arba inicijuos darbuotojo atleidimą. Žinotina, kad teisę inicijuoti darbo sutarties sąlygų pakeitimą, šiuo atveju – darbo laiko trukmę, darbdavys turi, tačiau tokie veiksmai turi būti pagrįsti – tokiu pagrindu gali būti keičiamas gamybos mastas, darbo organizavimas, kiti gamybinio būtinumo atvejai.

Jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis gali būti atleistas iš darbo pagal Darbo kodekso 129 straipsnį – darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės. Šis straipsnis nustato, kad darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių – aptariamu atveju sutartis gali būti nutraukta motyvuojant ekonomine darbdavio padėtimi, jei iš tikrųjų nėra galimybės išlaikyti darbo vietą.

Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Be to, darbdavys turi teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos tik ypatingais atvejais, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą, arba sumokėjęs darbuotojui už likusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį.

Tačiau pastaraisiais atvejais aktualu tai, kad dėl ekonominių priežasčių siekdamas atleisti darbuotoją, kuriam mokamas MMA, darbdavys gali ir neturėti kitų darbo alternatyvų darbuotojui, nes tokiu atveju vis tiek privalėtų mokėti MMA. Yra galimas ir variantas, kai darbdavys vis dėlto siektų išvengti padidėjusio MMA mokėjimo savo darbuotojams, siekdamas išlaikyti tokį patį pajėgumą.

Bene akivaizdžiausia „išeitis“ yra sutrumpinti darbo laiką – realiai visą darbo dieną dirbančio asmens darbo sutartyje gali būti neteisėtai siekiama oficialiai įtvirtinti 6 valandų ar panašią darbo dienos trukmę. Nors realios darbo sutarties pakeitimo priežastys skiriasi, kaip minėta, jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, darbdavys gali inicijuoti darbuotojo atleidimą nesant darbuotojo kaltės. Vis dėlto darbdavys gali nutraukti darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, esant realiam pagrindui, o tokio nesant, darbuotojas atleidimą ar darbo sutarties pakeitimą gali ginčyti.

Aleksandras Izgorodinas

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitikas

MMA didinimas gali padaryti tiek teigiamą, tiek neigiamą įtaką. Kalbant apie teigiamus dalykus, gali pagerėti gyventojų finansinė padėtis, ypač tų, kurie dabar gauna MMA, nes dabar 20 proc. visų dirbančių ir gauna minimalią algą. Dalies jų perkamoji galia padidės, ir tai yra gerai, nes pastaruoju metu brangsta būtiniausi produktai: dujos pabrango penktadaliu, šildymo sezonas bus rekordinis, kuras per metus pabrango 8 proc. MMA padidėjimas bent daliai žmonių atneš palengvėjimą. Antras teigiamas dalykas – gali šiek tiek sumažėti šešėlinės ekonomikos mastas.

Kalbant apie neigiamus padarinius, gali susilpnėti įmonių konkurencingumas, ypač tarptautiniu mastu, o tai neigiamai atsilieps eksporto rodikliams. Kitas dalykas – dėl didėjančio MMA augs ir įmonių sąnaudos, bet ne tik todėl, kad įmonės turės didinti atlyginimus tiems, kurie gauna minimalią, bet ir todėl, kad algos greičiausiai bus didinamos ir likusiai darbo jėgai, kad būtų išlaikyta ekonominė motyvacija dirbti – kad išliktų toks pat skirtumas tarp atlyginimo, kurį gauna nekvalifikuota ir kurį – kvalifikuota darbo jėga.

Įmonių sąnaudos didės, o tai gali paskatinti įmones didinti kainas. Dėl to kitais metais infliacija gali didėti, o kainos augti sparčiau, negu šiuo metu prognozuojama. Be to, dėl padidinto MMA valstybė gali surinkti mažiau pinigų į biudžetą, nes įmonės, kurios negalės mokėti MMA ir tai įrodys Mokesčių inspekcijai, galės tikėtis tam tikrų mokesčių išlygų. Tikrai dalis įmonių, ypač tos, kurios dirba regionuose ir yra smulkios, negalės mokėti 1 tūkst. litų MMA. Dalis tikrai pretenduos ir gaus lengvatas.

Teoriškai kalbant, įplaukos į biudžetą gali padidėti, nes vartojimas gali išaugti, tačiau eksporto rodikliai gali pablogėti, o Lietuvos vartojimo būklė tiesiogiai priklauso nuo eksporto. Augantis eksportas sukuria naujų darbo vietų vidaus rinkoje, o tai ir lemia didėjantį vartojimą. Jeigu eksportui ir pramonei bus neigiamas efektas, didelis klausimas, ar kitąmet vartojimas augs. Tačiau tikruosius padarinius galėsime pamatyti tik kitais metais, kai paaiškės pirmo ir antro ketvirčio rodikliai.

Odeta Bložienė

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė

MMA didinimas gali paskatinti ne vartojimą, o mažesnį naujų darbo vietų kūrimą. Tas 1 tūkst. litų galbūt išgrynins daugiau nelegalių pajamų ir šešėlio. Tačiau realios paskatos vartoti neturėtų atsirasti. Smulkių regioninių įmonių, nekalbame apie stambųjį verslą, kur nefigūruoja tokie dalykai kaip MMA ir darbo užmokestis yra kelis kartus didesnis negu MMA, galimybės kurti naujas darbo vietas, plėstis ateityje bus mažesnės.



Šiame straipsnyje: MMAMinimali algaalgaatlyginimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

NAGI

NAGI portretas
Kam čia būrti, po pusmečio pamatysim - gerai ar blogai. Jeigu užteks pinigų algoms - tai tik į pliusą.Blogai, kai atlyginimai neadekvatus.Fizinės energijos išeikvoja tiek pat Lietuvos kiemsargis, tiek pat ir Anglijoje.Bet už tą patį atliktą darbą mokama nevienodai. Kodėl? Ir jokių čia prašmatnių technologijų.Netgi pas juos tų kiemsargių daugiau negu pas mus.

taip

taip portretas
ZMONEMS TURI BUT KELIAMAS PRAGYVENIMO LYGIS,IR TAIP KUBILAS TASKE MILIJONUS I DESINE IR I KAIRE-REIKIA NEREIKIA,O APIE ZMONES NEGALVOJO.STAI IR ATOMINE SUKISTI PINIGAI,KUR ZMONEMS JI VISAI NEREIKALINGA.SUPRASCIAU ,KAD LIETUVIUI ELEKTRA BUTU NEMOKAMA,TAI BUTU GALIMA SUPRAST KODEL.BET SIAIP,TAI TIK MILIJONU TASKYMAS SU GRYBAUSKAITES PALAIMINIMU

XXI a. baudžiava Lietuvoje

XXI a. baudžiava Lietuvoje portretas
22 metus Lietuvą skurdino, partinių gaujų suformuotos, penkiolika vyriausybių. Štai kokioje padėtyje dabar yra Lietuvos žmonės. Kai ... Anglijoje nekvalifikuotas darbininkas už minimalų valandinį atlygį gali nusipirkti šešis produktus: - pieno 1 litrą; - miltų 1 kilogramą; - cukraus 1 kilogramą; - 6 kiaušinius; - aliejaus 1 litrą; - dyzelino 1 litrą. Tai ... Lietuvoje nekvalifikuotas darbininkas už minimalų valandinį atlygį nepajėgus nupirkti dyzelino 1 litro, aliejaus 1 litro (nes brangesnis už dyzeliną su akcizais) ir iš likusių keturių aukščiau išvardintų produktų gali nusipirkti tik vieną kurį nors, nes kitiems įsigyti pinigų jau nepakanka. (Tai yra 2012 kovo mėnesio tyrimo duomenys) Tokiom nežmoniškom sąlygom Lietuvoje skursta dirbantis jaunimas ir mes su mažiausiomis darbo pajamomis, tokiom sąlygom yra priversti vargti ir mūsų tėvai pensininkai. Jei Europos Sąjungoje (ES) yra toleruojama tokia atskirtis, tai ES neturi ateities.
VISI KOMENTARAI 22
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių