Dujų terminalas Klaipėdoje atsiras ne anksčiau 2014-ųjų

Suskystintų dujų terminalą Klaipėdoje Lietuvai vargu ar pavyks pastatyti anksčiau nei 2014 metais, nors Prezidentė Dalia Grybauskaitė pageidavo spartesnių statybos tempų.

Tai konstatuota penktadienį įvykusiame premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujamos valstybinės komisijos suskystintų dujų terminalo projektui įgyvendinti posėdyje.

„Reali projekto įgyvendinimo data – 2014 metai. Mes suprantame, kad per 21 nepriklausomybės metus toks objektas, užtikrinantis alternatyvų dujų tiekimą, nebuvo pastatytas. Jis iš esmės turėjo stovėti jau vakar. Bet dabar yra realistinis darbų grafikas, kurį įgyvendinę terminalą turėtume po kelerių metų“, - sakė A.Kubilius žurnalistams po posėdžio.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas irgi užsiminė, kad suskystintų dujų terminalas Klaipėdos jūrų uoste, Kiaulės nugaros saloje gali pradėti veikti ne anksčiau kaip 2014 metais.

Šios savaitės pradžioje susitikusi su premjeru ir visa Vyriausybe Prezidentė D.Grybauskaitė pareiškė mananti, kad suskystintų dujų terminalo statybas derėtų vykdyti sparčiau ir jį turėti kiek anksčiau nei 2014 metais.

Komisijos posėdyje penktadienį buvo svarstomi klausimai, susiję su teritorijų planavimu, žemės sklypų išpirkimu ir perdavimu Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui, kurio teritorijoje bus statomas dujų terminalas.

„Iki liepos vidurio, tikimės, bus baigti žemės planavimo darbai. Apskritai visų su terminalo statyba susijusių darbų pakoreguotas tikslus grafikas turėtų būti patvirtintas Vyriausybės pasitarime birželio 6 dieną“, - kalbėjo A.Kubilius.

Klaipėdos jūrų uosto direktorius Eugenijus Gentvilas tikisi, kad iki šių metų pabaigos bus sutvarkyti visi su teritorijų planavimu ir žemės perdavimu susiję darbai, taip pat pradėti rengti projektiniai pasiūlymai dėl Kiaulės nugaros paaukštinimo, pirso statybos, taip pat poveikio aplinkai vertinimas.

A. Kubilius teigė, kad dar nėra apsispręsta, ar bus pritraukiamas strateginis investuotojas į dujų terminalo statybas Lietuvoje. Tai esą bus sprendžiama vėliau. „Kol kas visus darbus atliksime savo jėgomis – Vyriausybės, Klaipėdos savivaldybės, valstybinio jūrų uosto ir kitų institucijų“, - pastebėjo jis.

A.Sekmokas užsiminė, kad  suskystintų dujų terminalas turėtų išlikti valstybės kontrolėje, netgi jeigu į projektą būtų pritrauktas strateginis investuotojas, kuris ne tik padėtų pastatyti terminalą, bet ir vėliau užsiimtų dujų tiekimu.

Energetikos ministro skaičiavimu, per terminalą tiekiamų dujų kaina galėtų būti 20-25 procentais pigesnė, nei dabar Lietuvos įsigyjama iš vienintelio gamtinių dujų tiekėjo – Rusijos koncerno „Gazprom“.

Ministras leido suprasti, kad vargu ar „Gazprom“ gali tikėtis dalyvauti dujų terminalo statybose.

Preliminariai skaičiuojama, kad dujų terminalo pajėgumai siektų iki 2 milijardų kubinių metrų žaliavos per metus. Tai sudarys iki dviejų trečdalių viso Lietuvoje sunaudojamo gamtinių dujų kiekio.

Terminalo statybos turėtų atsieiti apie 200 milijonų eurų (apie 700 mln. litų), tačiau tikslios kainos A.Sekmokas kol kas tvirtina negalįs pasakyti, nes ji priklausys nuo daugelio aplinkybių – nuo įsigyjamos terminalo įrangos, nuo pačių statybos darbų kainos bei nuo pasirinkto pajėgumo.

Dar vasarą ketinama parinkti konsultantą, kuris parengs išsamią studiją apie numatomo suskystintų dujų terminalo Klaipėdoje pajėgumus ir kainas.

Energetikos ministras, paklaustas apie Latvijos planus pasistatyti dujų terminalą, atsakė: „Šis siekis visiškai suprantamas, turint galvoje ir tai, kad Latvija turi požeminę dujų saugyklą. Mes neprieštarausime, jeigu latviai sieks pastatyti regioninį dujų terminalą, tačiau esame pasiryžę pastatyti ir savo. Tai prioritetinis strateginis projektas Lietuvai“.