Dujų kainos brangins ir šilumą

„Lietuvos dujos“ buitiniams vartotojams nuo liepos dujų kainas nori didinti maždaug penktadaliu. Kainų komisija prognozuoja, kad šiemet gamtinių dujų kainos iš viso šoktels beveik trečdaliu, todėl neišvengiamai brangs ir centralizuotai tiekiama šiluma. Komisija ragina šilumos ūkius valdančias savivaldybes ką nors daryti, kad kainos taip nekiltų. Savivaldybės sako neturinčios tam pinigų.

Šiemet rekordiškai kylančios dujų kainos pasivijo ir buitinius vartotojus. „Lietuvos dujos“ prašo Kainų komisijos nuo liepos 1-osios gamtines dujas, naudojamas valgiui gaminti ir būstui šildyti, branginti daugiau kaip penktadaliu.

„Ar tai bus 20 proc., ar daugiau – tai čia klausimas, kas tiksliau suprognozuos. Bet bendra tendencija ir netgi faktas yra tas, kad, sakysime, didieji vartotojai, kuriems nereguliuojama kaina, nebuitiniai vartotojai, kurie atsiskaito pagal kiekvieno mėnesio faktą, ir dabar moka kainas, kurios nuo praėjusių metų skiriasi pakankamai smarkiai“, – sako Diana Korsakaitė, Kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė.

Komisijos duomenimis, dujų kaina stambiesiems vartotojams šiemet vidutiniškai jau augo 6 proc. Buitiniai vartotojai, kuriems kainos nustatomos tik kas pusmetį, kol kas už dujas moka pagal pernai prognozuotas kainas, kurios gerokai atsilieka nuo šiemetinių, ypač šoktelėjusių dėl pasaulinių naftos kainų augimo. Komisija prognozuoja, kad iki metų pabaigos dujų kaina gali išaugti beveik 30 proc. O tai reiškia, kad neišvengiamai brangs ir šiluma.

„Kadangi šilumos kilovatvalandės kainoje 80 proc. sudaro gamtinių dujų dalis, tai 30-čia proc. brangstant gamtinėms dujoms, atitinkamai ta dalimi brangs ir šilumos kilovatvalandės kaina. Pagal mūsų skaičiavimus, ji Lietuvoj bus apie 30 centų už vieną kilovatvalandę“, – teigia Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.

„Čia ir yra ta didžioji bėda, apie kurią šnekam nuo vasario–kovo mėnesių, kad savivaldybių naujosios tarybos, atėję į valdžią, pradėtų mąstyti, ką galima padaryti, kad vartotojams ne taip smarkiai pasijaustų“, – sako D. Korsakaitė.

Šilumininkų ir komisijos specialistų nuomone, šilumos kainoms mažinti tėra du keliai – šiltinti namus arba gaminti šilumą naudojant daugiau vietinio kuro. Tačiau savivaldybės skėsčioja rankomis: nei vienam, nei kitam savo lėšų neturi, o pertvarkant katilines be ES paramos, ne išeitis ir biokuras.

„Atsakingai galiu pasakyti: jeigu negaunamos lėšos iš fondų, kurių nereikia įtraukinėti į tarifus, į šilumos kilovatvalandės kaštus, tai padarius investicijas su skolintomis lėšomis, nors ir brangios dujos, šiluma pabrangtų dar daugiau negu naudojant dujas“, – tvirtina Savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas.

Šilumininkų skaičiavimu, visos Lietuvos šilumos ūkį pertvarkyti, kad būtų galima kūrenti biokuru, kainuotų apie 3 mlrd. litų. Energetikos ministras ramina, kad iki naujo šildymo sezono iš „Gazprom“ išsiderės bent 15 proc. pigesnių dujų.


Šiame straipsnyje: Dujos

NAUJAUSI KOMENTARAI

jokiu komentaru

jokiu komentaru portretas
niekam neidomu,net pencijaklams neidomu,kiek brangs dujos,sildymas,svarbu mija,zvonke ir puteikio nuotykiai...

Ar

Ar portretas
nepasprings jie vieną kartą? Viskas! Užkniso dujininkai. Stataus kieto kuro katilą, ir eina jie velniop. O vietoj viryklės reiks tikriausiai primusą įsitaisyt. Jei tik žibalo pavyks gaut.

Nemo

Nemo portretas
Nejaugi jie negali savo pelna sumazinti???
VISI KOMENTARAI 18
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių