Dujų jungčiai koją kiša verslo planai

Lietuvos ir Lenkijos dujininkai, turintys užtikrinti šalių energetinį saugumą, vis dar neskuba pradėti dujų sistemų sujungimo – svarstoma, ar tai pelninga.

Ilgą laiką tvirtinusios kad dujų sistemą su Lenkija jungs tik įsitikinusios, jog tai atsipirks, „Lietuvos dujos“ su kaimyninės šalies dujų perdavimo sistemos operatoriumi „Gaz system“ sutarė kartu nagrinėti, ar verta tiesti abi šalis sujungsiantį dujotakį.

„Lietuvos dujoms“ ne kartą priekaištavęs neva bendrovė vilkina   energetikos   saugumui svarbius projektus, energetikos ministras Arvydas Sekmokas sako, kad dujų jungtis su Lenkija turi būti nutiesta nepriklausomai nuo to, ar Klaipėdoje bus statomas suskystintųjų dujų terminalas, ar ne.

„Dujų jungtis su Lenkija yra svarbi energetinio saugumo programos dalis, tačiau turi būti įvertinta ir projekto ekonominė nauda. Todėl su kolegomis iš Lenkijos pirmiausia ketiname išanalizuoti abiejų šalių dujų rinkas, planuojamą dujų paklausą, tiesiog būsimąjį verslo planą“, – LTV naujienų tarnybai teigė „Lietuvos dujų“ komercijos direktorius Joachimas Hockertzas.

Dar pavasarį abiejų šalių dujininkai pateikė bendrą paraišką Europos komisijai, prašydami pinigų tokiai studijai rengti. Pradinį dujų jungties verslo plano įvertinimą „Lietuvos dujos“ planuoja turėti jau kitąmet.

Pirminiais skaičiavimais nutiesti beveik 400 kilometrų dujotakį į Lenkiją gali kainuoti daugiau kaip milijardą litų.

Tačiau energetikos ministras A. Sekmokas teigia, kad rengdamos galimybių studiją įmonės vilkina laiką. Esą Europos sąjunga jau pažadėjo paramą šiam projektui, todėl nagrinėti, ar jis atsipirks – neverta.

„Tai ne komercinis projektas, pirmiausia jis yra reikalingas tam, kad mes turėtume alternatyvų dujų tiekimą.Tai yra viena, antra, kai vyko Baltarusijos dujų krizė telefonu kalbėjau su eurokomisaru Guentheriu Oettingeriu ir jis patikino, kad EK skirs finansavimą šitos jungties statybai. Reikėtų eiti prie konkrečių darbų ir kuo mažiau laiko gaišti su galimybių studijom“, – įsitikinęs energetikos ministras.

„Lietuvos dujoms“, neva delsiančioms tiesti jungtį – alternatyvą „Gazprom“ dujoms – ministras priekaištauja jau ne pirmąkart. Dėl to esą pradėta dujų ūkio sektoriaus pertvarka, pagal kurią valstybė turėtų perimti svarbiausių – magistralinių dujotiekių kontrolę.

„Lietuvos dujos“ tikina vykdančios visus energetikos strategijoje numatytus projektus ir dėsto savus argumentus dėl ko nori jungties atsiperkamumo įvertinimo.

Verslo plane, pasak J. Hockertzo, būtų atsižvelgiama į dar neišžvalgytus kaimyninės šalies skalūninių dujų telkinius ir į Lenkijoje statomą suskystintųjų dujų terminalą.

Įtakos verslo vertinimui aišku turės ir Lietuvos ketinimai statyti savą suskystintųjų dujų terminalą.

„Lietuvos dujų“ atstovo nuomone dujotakis į Lenkiją, kurio didžioji dalis eis kaimyninės šalies teritoriją, turėtų būti ne vien dviejų šalių rūpestis. Į projektą turėtų įsijungti ir požemines gamtinių dujų saugyklas turinti Latvija.

Vyriausybės nuomone, „Lietuvos dujos“ turėtų sparčiau tiesti ir magistralinį dujotiekį iš Jurbarko į Klaipėdą, be kurio negalės veikti suskystintųjų dujų terminalas, kuris irgi būtų alternatyva „Gazprom“ dujoms.