- Diena Media inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per sausio-rugsėjo mėnesius pasirašyta 1,5 mlrd. litų įmokų - 2,4 proc. daugiau nei atitinkamu 2007 metų laikotarpiu. Tai beveik 20 kartų lėtesnis augimas nei pernai. Ne gyvybės draudimo sektoriaus augimo tempas išlieka dviženklis - 18,4 proc.
Per rugsėjo mėnesį draudimo rinkoje pasirašyta 157,2 mln. litų draudimo įmokų, 0,2 proc. daugiau nei rugpjūčio mėnesį. Šis augimas, palyginti su praėjusiu mėnesiu, buvo nulemtas 2,5 proc. padidėjusiomis gyvybės draudimo įmokomis.
Gyvybės draudimo rinkoje per mėnesį sudarytų sutarčių skaičius padidėjo daugiau nei 20,5 proc., tačiau kalbėti apie gyvybės draudimo rinkos atsigavimą dar anksti. Vertinant akumuliuotus (nuo metų pradžios) rodiklius, gyvybės draudimo rinka, palyginti su atitinkamu 2007 metų laikotarpiu, per 9 šių metų mėnesius pagal pasirašytas įmokas sumažėjo 26,3 proc. iki 392,3 mln. litų.
Šiais metais nuosmukis pastebimas tik su investiciniais fondais susijusiuose gyvybės draudimo produktuose. Pagal pasirašytas įmokas investicinio gyvybės draudimo rinka susitraukė 34,1 proc.
Šioje draudimo grupėje per devynis metų mėnesius pasirašyta 271,2 mln. litų įmokų, praėjusiais metais per tą patį laikotarpį pasirašyta 140,1 mln. litų įmokų daugiau. Šį sumažėjimą lėmė vienkartinių investicinio gyvybės draudimo įmokų apimčių sumažėjimas.
Kita vertus, šis draudimas išlieka populiarus - per rugsėjo mėnesį sudarytų gyvybės draudimo sutarčių krepšelyje investicinio gyvybės draudimo sutartys sudaro 60,9 proc. visų sutarčių.
Ne gyvybės draudimo rinka per devynis metų mėnesius išaugo 18,4 proc. iki 1,1 mlrd. litų. Augimo tempas šiais metais mažesnis nei pernai, kai siekė 27,1 proc. Per rugsėjį ne gyvybės draudimo rinka pagal pasirašytas įmokas sumažėjo 0,6 proc., palyginti su rugpjūčio mėnesio duomenimis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai7
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės8
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų
Seime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai12
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...
-
Eurostatas: Lietuvos valdžios skolos santykis su BVP – tarp mažiausių ES2
Lietuvos valdžios skola pernai siekė 27,6 mlrd. eurų ir sudarė 38,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. ...