Draudimas padengs du trečdalius dėl „Star1“ patirtų nuostolių

Tikimasi, kad draudimas padengs apie du trečdalius nuostolių, patirtų dėl finansinių problemų kamuojamos „Star Holidays“ nesėkmingos veiklos.

Nežino, ar rado investuotoją

Ketvirtadienį Seimo Jungtinė Liberalų ir centro sąjungos bei Tautos prisikėlimo partijos frakcija pasikvietė kelis atsakingus pareigūnus pasiaiškinti dėl finansinių bėdų kamuojamos „Star1 Airlines“ bei jos dukterinės įmonės „Star Holidays“ likimo, taip pat žmonių, nukentėjusių nuo šių bendrovių, galimybių atgauti susimokėtus pinigus arba padengti susidariusius nuostolius.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis ir viceministras Rimvydas Vaštakas kol kas negalėjo nieko naujo pasakyti apie tai, ar „Star1“ turės galimybę susirasti investuotoją, kuris leistų artimiausiu metu atnaujinti veiklą. Esą laukiama informacijos iš bendrovės vadovo Martyno Laivio, kuris yra pažadėjęs iki penktadienio paieškoti galimybių toliau finansuoti savo vadovaujamas įmones.

Penktadienį popiet numatomas Susisiekimo ministerijos Licencijavimo komisijos posėdis, kuriame bus sprendžiama, ar „Star1“ gali tęsti savo veiklą. Jeigu finansuotojas nebus surastas, licencija turėtų būti atimta. Kol kas ji sustabdyta.

Skeptiškai nusiteikęs dėl veiklos pratęsimo

Valstybinio turizmo departamento vadovo pavaduotojas Juozas Raguckas frakciją informavo, kad prognozuojama, jog draudimas sugebės padengti apie 60 procentų visų nuostolių, susijusių su „Star1“ nutrūkusia veikla.

„Turimais duomenimis, iš draudimo įmonių galima gauti apie 1,172 milijono litų. Dalis draudimo lėšų jau panaudota sugrąžinant turistus iš užsienio. Dar skaičiuojama, koks gali būti nuostolių mastas. Manome, kad bendra nuostolių suma gali siekti iki 2-2,1 mln. litų. Taigi, draudimas galėtų padengti apie 60 proc. visų nuostolių“, - kalbėjo jis.

Iš kokių šaltinių galėtų būti padengtas likęs trečdalis nuostolių, nepranešta. Tačiau E.Masiulis griežtai paneigė, kad tai galėtų būti daroma iš valstybės kišenės.

J.Raguckas gana skeptiškai nusiteikęs dėl vilčių, kad galbūt „Star1“ pavyks sėkmingai atnaujinti veiklą: „Tai tik, sakyčiau, hipotetinė situacija, nes viskas susiję su tuo, kiek galima disponuoti tuo jų Dubline areštuotu vieninteliu turėtu orlaiviu. Kol kas visai neaišku, ar tai bus įmanoma“.

Pasak Turizmo departamento atstovo, su „Star Holidays“ yra sudarytos 548 sutartys dėl kelionių per artimiausią pusmetį. Jos liečia iš 1678 žmones. „Didelė dalis klientų sumokėtų lėšų dar yra kelionių agentūrų sąskaitose ir gali būti sugrąžinta. Mes paprašėm, kad agentūros atsisakytų savo komisinių, tai yra sugrąžintų visus pinigus klientams, nes realiai pardavė tokį produktą, kuriuo žmonės negalės pasinaudoti. Paprašėm, nes negalime priversti. Tai daugiau su morale susiję dalykai“, - kalbėjo jis.

Abejonių kilo senokai

Frakcijos nariai atkreipė dėmesį, kad „Star1“ jau senokai buvo susidūrusi su įvairiomis problemomis. Antai jau 2009 metų gegužės mėnesį, vos tik ši bendrovė pradėjo veiklą, jau buvo turto areštų. Be to, iki šiol bankrutavo ne viena M.Laiviui priklausanti su kelionėmis susijusi bendrovė.

Susisiekimo ministras E.Masiulis pabrėžė, kad išduodant licenciją „Star1“ „buvo atlikti visi šios kompanijos patikrinimai, numatyti europinėse direktyvose“. Net ir šių metų pirmojo pusmečio finansinės veiklos ataskaita rodė, kad „įmonė gali toliau tęsti savo veiklą“. Neva aviacijos versle įsiskolinimai oro uostams ir kitoms tarnyboms, su kuo buvo susidūrusi „Star1“ yra normalus reiškinys.

„Tačiau šią vasarą kilo tam tikrų abejonių dėl „Star1“ veiklos, nes nesame kurti ir girdime, matome, kas yra kalbama, kas pranešama, kokia būklė“, - kalbėjo E.Masiulis.

Pastebėjus, kad „Star1“ įsiskolinimas Vilniaus oro uostui auga, buvo susitarta dėl skolų grąžinimo grafiko. Tačiau rugsėjo antroje pusėje sulaikius vienintelį bendrovei priklausantį lėktuvą Dubline įmonė nebegalėjo tęsti veiklos.

E.Masiulis pranešė dar rugpjūčio 11 dieną išsiuntęs ūkio ministrui Dainiui Kreiviui raštą, kuriame atkreipiamas dėmesys į blogėjančias tendencijas oro susisiekimo srityje. Paprašyta informuoti, kokių priemonių imtasi pagerinti situaciją.

Gūžčiojo pečiais dėl ES pozicijos

„Kreiptasi ir į Europos Komisiją. Atkreiptas dėmesys, kad Europos Sąjungos direktyvos, kurių turime laikytis, nepakankamai apsaugo keleivius nuo tokių situacijų. Šalis negali savarankiškai įvesti kažkokias papildomas licencijavimo taisykles ar reikalavimus draustis. Tai visos ES reikalas. Man keista, kad iki šiol ES tokių dalykų nesprendžia. Bilietai pardavinėjami pusei metų į priekį ir bet kuriuo momentu sustabdžius licenciją nukentėtų keleiviai, įsigiję bilietus ateičiai“, - sakė ministras.

E.Masiulio nuomone, ES galėtų nustatyti privalomą keleivių draudimą „nuo tokių rizikų“. „Aišku, tai turės įtakos bilietų kainoms ir tokių stebuklingai pigių bilietų už šimtą litų jau gali nebelikti“, - įspėjo susisiekimo ministras.

Pasak R.Vaštako, M.Laivys tikino, kad „Star1“ lėktuvų skaičius didės - esą šių metų pavasarį turėtų atsirasti antras lėktuvas, paskui esą trečias. Tačiau šie įtikinėjimai nebuvo įgyvendinti.

Komentuodamas M.Laivio ankstesnę veiklą E.Masiulis užsiminė, kad sprendžiant klausimą dėl licencijos išdavimo „Star1“, nebuvo pažeistos jokios licencijavimo taisyklės. „Išduodant licenciją nėra nei vieno punkto, kuriame turėtų būti vertinama ligšiolinė savininko veikla. Netgi jeigu tai, kaip sakoma, yra Liuciferis, tu turi jam išduoti licenciją, jeigu jis atitinka visus reglamentus ir reikalavimus“, - vaizdžiai kalbėjo ministras.

Pasak E.Masiulio, Lietuva vadovaujasi ES taisyklėmis oro susisiekimo srityje, kurios leidžia išduoti licencijas netgi tokiai įmonei, kuri turi vos vieną lėktuvą. Ministras taip pat užsiminė, kad valstybė tikrai nefinansuos naujo nacionalinio vežėjo. Tai turi būti daroma tik privačiomis lėšomis.

Piktinosi konservatoriais

Jungtinės frakcijos narys Arūnas Valinskas piktinosi, kad praėjusios Seimo pavasario sesijos metu valdančioji Tėvynės sąjunga esą torpedavo pasiūlytus įstatymus dėl papildomos keliones įsigijusiųjų vartotojų teisių apsaugos. Esą tam priešinosi ir konservatorių deleguotas ūkio ministras D.Kreivys.

Tačiau J.Raguckas atsakė, kad toks įstatymo projektas, koks pavasarį buvo pateiktas, „nieko nespręstų dabartinėje situacijoje“. Jo nuomone, „sistema iš principo dabar veikia – draudimas parvežė turistus iš užsienio, padengs nemenką dalį nuostolių“.

Bet susisiekimo ministras E.Masiulis sutiko, kad „aiškiai turi būti padidinti reikalavimai keliones parduodančioms įmonėms ir dėl draudiminių įmokų dydžio, ir dėl įstatinio kapitalo“. Esą tokios galimybės bus ieškomos, derinant sprendimus su ES teise.


Šiame straipsnyje: Star1

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    21
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    6
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    5
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
  • R. Budbergytė: teko tvirtai laikyti antipopulistinį skydą
    R. Budbergytė: teko tvirtai laikyti antipopulistinį skydą

    Kadenciją baigianti finansų ministrė Rasa Budbergytė sutiko su "Kauno dienos" skaitytojais pasidalyti mintimis apie iššūkius, su kuriais jai teko susidurti einant atsakingas pareigas, ir trumpai apžvelgti nuveiktus darbus. Ministr...

    1
Daugiau straipsnių