Draudimas nelengvina būsto paskolų naštos

Vis dar daugėja gyventojų, nepajėgiančių bankams mokėti būsto paskolų. Tokia padėtis į nuostolius stumia valstybės įmonę "Būsto paskolų draudimas" (BPD), mokančią bankams įmokas už nemokius klientus.

Pučiasi išmokų suma

Skolindamiesi iš banko stogui virš galvos pirkti, apie ketvirtadalis tokių gyventojų pasirūpino ir būsto paskolų draudimu. Šiuo metu draudimo bendrovėje BPD apdrausta 38 tūkst. būsto paskolų. Už 1238 gyventojus kredito ir palūkanų įmokas bankams jau moka draudikas.

Ypač nemažo nemokių klientų antplūdžio BPD sulaukė pirmą šių metų pusmetį – 572 asmenys kreipėsi ir pranešė nesantys pajėgūs atsiskaityti su bankais. Išmokos už gyventojų negrąžintus kreditus kredito įstaigoms šoktelėjo daugiau nei tris kartus, iki 43,6 mln. litų.

Tačiau asmenų, norinčių apdrausti paskolas, srautai išseko. BPD šiemet per pusmetį sudarė tik 26 būsto kreditų draudimo sutartis. Vien praeitų metų sausį tokių būta 214, o 2008 m. sausį – 519.

Iš varžytinių draudikai jau pardavė 28 būstus.

Milijonai nuostolių

Kol šalies ekonomika augo, dauguma būsto paskolas paėmusių gyventojų gavo stabilias pajamas ir galėjo mokėti įmokas. Tuo metu ir BPD veiklos rezultatai buvo puikūs – tiek 2006-aisiais, tiek 2007 m. bendrovė gavo po kelis milijonus litų pelno.
Problemos prasidėjo 2008 m. Nuo tada bendrovės nuostoliai auga. Vyriausybė šiais metais kartą jau gelbėjo Finansų ministerijos valdomą bendrovę. Siekiant, kad BPD neprarastų mokumo, bendrovės įstatinis kapitalas mokesčių mokėtojų pinigais buvo padidintas 60 mln. litų. Tačiau kai kurie analitikai prognozuoja, kad tai dar ne pabaiga.
Kad bendrovė susidurs su finansiniais sunkumais, dar praeitais metais įspėjo nepriklausomas finansų analitikas Stasys Jakeliūnas.

"Toliau augant nedarbui ir krintant būsto kainoms yra labai didelė tikimybė, kad BPD patirs kelių dešimčių milijonų litų nuostolį ir taps nemoki. Tuomet Vyriausybei teks spręsti – skelbti šios bendrovės bankrotą ar didinti jos kapitalą mokesčių mokėtojų pinigais. Mano manymu, esant tokiai prastai šios bendrovės vadybai ir neigiamoms makroekonominėms perspektyvoms, bankrotas būtų kur kas efektyvesnis sprendimas, bent jau žiūrint mokesčių mokėtojų akimis", – pernai yra sakęs analitikas.

Prastas valdymas ir klaidos

Gerų prognozių jis nežeria ir šįmet. "Pirmo pusmečio duomenys nieko pozityvaus nerodo. Šiais metais Vyriausybė iš biudžeto, rodos, yra numačiusi šiai bendrovei skirti 150 mln. litų. Finansų ministrė, regis, yra minėjusi 130 mln. litų. 60 mln. litų ten jau įdėta. Bet tai tikriausiai dar ne pabaiga", – kalbėjo S.Jakeliūnas.

Pasak analitiko, yra kelios priežastys, kodėl draudimo bendrovę prislėgė nuostoliai. Pirmiausia, BPD taikyti draudimo įmokų tarifai – vidutiniškai 1 proc. išduotos paskolos sumos (vidutiniškai 2–3 tūkst. litų) – buvo nepakankami. Tačiau jie iki maždaug 4 proc. paskolos sumos (vidutiniškai 7,6–8 tūkst. litų) pakilo tik šiais metais.

Antra, bendrovė nesinaudoja perdraudimo paslaugomis ir pasilieka sau visą riziką, kuri siekia apie 4 mrd. litų.

Be to, BPD kapitalas – viso labo apie 87 mln. litų – yra mažesnis negu 1 proc. visos prisiimtos rizikos. Tai, pasak eksperto, akivaizdžiai per mažai.

Pūtė būsto burbulą

Sudarius būsto paskolos draudimo sutartį, suteikto kredito ir įkeičiamo turto vertės santykis buvo 95–100 proc., o tai esą labai rizikinga, ypač prieš kelerius metus išduotų būsto paskolų atveju, kai nekilnojamojo turto kainos buvo pakilusios į jokiais ekonominiais parametrais nepagrįstas aukštumas. Dabar kainos krinta ir tai visai nenaudinga draudimo bendrovei, siekiančiai parduoti būstus, perimtus iš nemokių klientų.

"BPD prisidėjo prie būsto burbulo Lietuvoje pūtimo, ypač nuo 2004 m., kai į mūsų šalį pradėjo plūsti pigūs kreditiniai ištekliai. Jau tuomet reikėjo arba nutraukti sudaryti būsto paskolų draudimo sutartis, arba jas sudaryti visai kitomis sąlygomis. Nekompetentingas draudimo bendrovės valdymas sudarė galimybes komerciniams bankams dalį savo kredito rizikos perkelti ant šalies mokesčių mokėtojų pečių", – teigė S.Jakeliūnas.

Jis taip pat pastebi, kad jei draudimo įmonė bankrutuotų, ji nebegalėtų vykdyti savo įsipareigojimų bankams ir šie įgautų teisę išieškoti atitinkamas sumas iš paskolų gavėjų, atimti jų turtą.

Problemų nemato

Tačiau BPD direktorė Gitana Griškėnienė tikina, kad padėtis stabilizuojasi ir jaudintis nėra dėl ko.

"Kaip žinote, 2010 m. Vyriausybes sprendimu buvo sustiprintas bendrovės kapitalas, kad ji galėtų toliau teikti paramą su finansiniais sunkumais susiduriančioms šeimoms, siekiančioms išsaugoti vienintelį būstą. Įmonė yra moki ir vykdo prisiimtus įsipareigojimus. Galbūt nei šie, nei ateinantys metai bendrovei nebus pelningi, tačiau gerėjanti šalies ekonominė situacija teigiamai veikia bendrovės rezultatus", – tikino G.Griškėnienė.

Anot jos, mažai naujų sutarčių pasirašoma dėl vis dar prastos padėties nekilnojamojo turto rinkoje. "Šią situaciją lemia bankų būsto kreditavimo politikos pokyčiai, sumažėjusi kreditavimo apimtis", – sakė BPD vadovė ir pridūrė, kad bendrovė svarsto galimybes pasiūlyti naujų draudimo produktų ir kalbasi su bankais dėl teikiamų draudimo paslaugų modifikavimo.

Ji taip pat patikino, kad naudą iš draudimo bendrovės klientai jau gavo – apdraudus kreditą su bankais buvo sulygta dėl palankesnių kreditavimo sąlygų: mažesnio pradinio įnašo ar mažesnės palūkanų maržos. Taip pat draudėjai, ankščiau įvykdę prisiimtus įsipareigojimus, turi galimybę susigrąžinti dalį sumokėtos draudimo įmokos.

Bendrovės valdybos pirmininkė, Finansų ministerijos Finansų rinkos departamento direktorė Audrutė Dziskienė taip pat pasakė problemų nematanti, mat BPD yra moki ir vykdo visus įsipareigojimus. O nuostoliai esą nėra tokie dideli, "kad būtų kokių nors blogų požymių" ir vertėtų pradėti nerimauti.

Gyventojai moka už bankus

Primename, kad tik praėjusių metų gegužę BPD pakeitė draudimo taisykles ir nusprendė už nemokius klientus 12 mėnesių bankams mokėti mėnesines paskolų įmokas ir palūkanas. Anksčiau draudimo bendrovė bankams iš karto sumokėdavo visą likusią būsto paskolos sumą, o šiuos pinigus vėliau išsireikalaudavo iš gyventojų. Nors perkantys būstą mokėdavo draudimo įmokas, išmokas gaudavo bankai. Taigi kelių tūkstančių litų draudimo įmoką sumokėję ir nemokiais tapę gyventojai prarasdavo bankui įkeistą būstą. O jeigu šį pardavus iš varžytinių gauta suma būdavo mažesnė už paimtą kreditą, BPD klientai šiai draudimo bendrovei turėdavo grąžinti ir skirtumą.
Viešojoje erdvėje kurį laiką sklandė kalbos, kad paskolą apsidraudę nemokūs klientai bankams buvo gerokai parankesni, tad kredito įstaigos nesutikdavo tartis su klientais ir vienašališkai nutraukdavo sutartis, nes tokiu atveju visą kelioms dešimtims metų paskolintą sumą bankai atgaudavo akimirksniu. Be to, jie atsikratydavo blogųjų paskolų ir neapsikraudavo buvusių klientų nekilnojamuoju turtu. G.Griškėnienė yra viešai pripažinusi, kad buvo atvejų, kai bankai apie draudžiamąjį įvykį skelbdavo klientui įmokos nesumokėjus vos už du mėnesius.


Skaičiai ir faktai
BPD, kurios steigėja ir vienintelė akcininkė yra valstybė (Finansų ministerija), buvo įsteigta 1998 m. Šiuo metu įmonės įstatinis kapitalas yra 87 mln. litų.
Bendrovė draudžia būsto kreditus. Jeigu apsidraudęs banko klientas tampa nemokus, BPD bankui laikinai (12 mėnesių) moka jo kredito ir palūkanų įmokas, o tai leidžia gyventojams išsaugoti savo būstą, iki jie vėl taps mokūs. Vėliau draudimo bendrovė šias lėšas siekia išsireikalauti iš skolininko.
BPD pirmą šių metų pusmetį patyrė beveik 12,9 mln. litų grynųjų nuostolių. Pernai tuo pat metu – 12,7 mln. litų.
BPD pasirašytų draudimo įmokų suma šiemet, palyginti su pirmu 2009 m. pusmečiu, sumažėjo 21,3 proc., iki 3,3 mln. litų, o išmokos bankams už gyventojų negrąžintus kreditus šoktelėjo daugiau nei tris kartus, iki 43,6 mln. litų.
Pernai BPD bankams išmokėjo beveik 45 mln. litų ir patyrė 35 mln. litų nuostolių. Stokodama lėšų bendrovė žalą bankams pradėjo kompensuoti dalimis. Pernai liko nesugrąžinta 211 išmokų.
Šaltinis: BNS, BPD


Šiame straipsnyje: būstasDraudimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas
    Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas

    Vieno ekonomiškai silpniausių šalyje Pietryčių Lietuvos regiono, kuriame yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonai, plėtros fondas kol kas nebus steigiamas. ...

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    46
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    8
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    6
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
Daugiau straipsnių