- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos Respublikoje registruotos draudimo įmonės 2010 metais uždirbo 25,6 mln. litų neaudituoto pelno, t. y. 59 proc. mažiau nei 2009 metais. Gyvybės draudimo įmonių pelnas siekė 32,8 mln. litų, 3,6 proc. daugiau nei prieš metus, o ne gyvybės draudimo įmonės patyrė 7,3 mln. litų nuostolį, palyginimui – 2009 metais turėjo 30,7 mln. litų pelno.
„Nors neigiami rinkos rodikliai 2010 metais švelnėjo ir draudimo rinka stabilizavosi, tačiau draudikų veiklos rezultatai buvo patys prasčiausi per pastaruosius penkerius metus. Draudimo įmonių finansiniai rodikliai kito paskui draudimo rinkos ciklą: draudimo rinkos nuosmukio metu draudikų pelnas stipriai nesumažėjo, tačiau krizės pasekmės atsispindėjo vėlesnių laikotarpių rezultatuose. Nepaisant draudimo įmonių pastangų sumažinti sąnaudas, dar labiau sumažėjo pajamų – draudimo įmokų apimtys, o didžioji nuostoliams padengti skirtų rezervų dalis draudikų buvo panaudota 2009 metais“, – teigia Draudimo priežiūros komisijos pirmininkas Mindaugas Šalčius.
2010 metai prastesni buvo ne gyvybės draudikams, kurie iš draudimo veiklos patyrė 2,5 karto didesnį nuostolį nei 2009 metais – iš viso 62,8 mln. litų. Nuostolingiausios draudimo grupės buvo kredito draudimas (38 mln. litų), transporto priemonių draudimas (kasko) (33 mln. litų) ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas (17 mln. litų), rašoma pranešime spaudai.
Draudikų investicinės veiklos pelnas 2010 metais sudarė 72,3 mln. litų ir buvo 25,9 proc. mažesnis nei 2009 metais, kuomet geresnį rezultatą lėmė atsigaunančios finansų rinkos.
Nepaisant prastesnių veiklos rezultatų 2010 metais, mokumo koeficientas, rodantis, ar draudimo įmonės turi pakankamai nuosavo kapitalo prisiimtai rizikai padengti, išliko pakankamas.
Ne gyvybės draudimo rinka, 2009 metais drastiškai smukusi žemyn, 2010 metais dar sumažėjo 5 proc. Tuo tarpu gyvybės draudimo rinka, 2009 metais pradėjusi kopti iš duobės, 2010 išaugo 11 proc. 2011 metais prognozuojamas 8–10 proc. rinkos augimas: spartesnio, apytiksliai 10–12 proc., augimo tikimasi ne gyvybės draudimo rinkoje, gyvybės draudimo rinka turėtų padidėti 5–6 proc.
Praėjusių metų pabaigoje draudimo rinkoje veikė 13 Lietuvoje registruotų draudimo bendrovių – 5 gyvybės bei 8 ne gyvybės ir 15 kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonių filialų, įsteigtų Lietuvoje, – 6 gyvybės ir 9 ne gyvybės.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...
-
Seimas linkęs švelninti Alkoholio kontrolės įstatymą4
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis būtų suvienodintas renginiuose leidžiamų pardavinėti alkoholinių gėrimų stiprumas. Taip pat siūloma leisti maisto pristatymo platformoms teikti informaciją apie gėrimų gamintoj...
-
G. Skaistė: biudžeto pajamų surinkimas iš PVM kovą toliau gerėjo1
Metų pradžioje smukus valstybės pajamoms iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kai kuriems analitikams teigus, kad šiemet gali būti nepasiektas jo surinkimo planas, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kovo mėnesį tiek PVM, t...
-
Nakvynės kainos Dainų šventės metu gali būti net dvigubai didesnės4
Nors iki Dainų šventės liko dar beveik trys mėnesiai, nakvynės vietos viešbučiuose jau pildosi. Planuojama, kad Dainų šventė šiais metais sulauks rekordinio dalyvių skaičiaus – net 37 tūkst. Tiesa, žmones gąsdina p...
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai10
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės24
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...