- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Draudimo bendrovės nuo pirmadienio ryto registruoja praūžusios audros nuostolius. Daugiausia žalos gamtos stichija pridarė Klaipėdos ir Kauno apskrityse.
Bendrovės „Lietuvos draudimas“ Žalų skambučių centro specialistai pirmadienį nuo pat ankstyvo ryto registruoja išaugusį pranešimų apie žalas skaičių dėl praėjusią naktį siautusios audros. Į „Lietuvos draudimą“ per kelias valandas jau kreipėsi virš 200 nukentėjusių, bendrovė paskelbė C lygio skambučių srautą ir padidino skambučių centro pajėgumus, kad visi pranešimai būtų priimti nedelsiant. Bendrovė prognozuoja, kad per šią dieną pranešimų apie audros nuostolius bus ne mažiau pusės tūkstančio, jiems kompensuoti planuojama skirti iki milijono litų.
Daugiausiai pranešimų sulaukiama iš Klaipėdos ir Kauno apskričių, bet žalų geografija po truputį plečiasi ir į kitas Lietuvos dalis. Labiausiai, anot draudikų, nukentėjo pajūris.
Įvykių dėl žalų transporto priemonėms nėra daug, apie 10 proc. bendro srauto, tačiau jų nuostoliai palyginti dideli – užvirtusių medžių ar vėjo į orą pakeltų daiktų apgadinti automobiliai, anot draudikų, atsieis po 3600-3700 litų.
„PZU Lietuva“ iki vidurdienio registravo 43 pranešimus apie pirmadienio nakties vėtros nusiaubtą žmonių turtą. Šiuo metu nuostoliams atlyginti rezervuota apie 500 tūkst. litų.
„PZU Lietuva“ ekspertai jau išvyko pas klientus įvertinti nuostolių. Esant būtinybei į ekspertų pajėgos bus sustiprintos.
„PZU Lietuva“ Ryšių su klientais valdymo centro vadovė Jolanta Pocienė sako, kad daugiausia pranešimų sulaukta iš Vakarų Lietuvos – Klaipėdos, Šilutės, Tauragės.
„Žmonės praneša apie nuplėštus stogus, nuvirtusius kaminus, gedimus dėl įtampos svyravimų. Manome, kad pranešimai dar tik įsibėgėja. Ne visi žmonės turi galimybę pranešti apie nuostolius, juk dešimtys tūkstančių namų ūkių liko be elektros“,- sakė J. Pocienė.
„PZU Lietuva“ atstovė primena, kad pranešti apie įvykį galima per 3 darbo dienas.
Draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“ jau užregistravo apie 30 žalų, kurias klientai patyrė dėl siautėjusios audros. Turto ir kasko draudimo klientų žaloms atlyginti bendrovė jau rezervavo 110 tūkst. litų. Prognozuojama, kad žalų skaičius augs iki 70, o išmokų suma gali siekti 330 tūkst. litų.
Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Žalų administravimo skyriaus vadovo Dariaus Smetonos teigimu, dėl patirtų nuostolių daugiausia pranešimų sulaukiama iš vakarinės Lietuvos dalies bei Kauno rajono. Pranešimai registruoti jau nuo vakar vakaro – skambučių sulaukta ir naktį.
Didžiausia registruota žala šiuo metu siekia 20 tūkst. litų. Ją draudimo bendrovės klientas patyrė dėl audros vėjui nuplėšus didelę dalį stogo. Turto draudimu apsidraudusiems klientams vidutinė šios audros sukelta žala gali siekti 4,5-5 tūkst. litų.
Tuo tarpu kasko draudime daugiausiai gaunama pranešimų apie ant automobilių užvirtusius medžius. Juos taip pat apgadina ir nuo stogo nuplėštos čerpės, bei medžių šakos. Šiuo metu kasko draudimo klientų užregistruota vidutinė žala siekia apie 1,7 tūkst. litų.
Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ atstovas atkreipia dėmesį, kad realūs audros sukelti nuostoliai turto draudimo klientams bus žinomi po trijų, o kasko – po septynių darbo dienų, kadangi per tokį laikotarpį klientai turi pranešti apie patirtas žalas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose1
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai8
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...
-
Lietuvą pasiekė pirmoji 360 mln. eurų RRF paskola8
Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) gavo pirmąją 360 mln. eurų lengvatinę paskolą. ...