Dorovės Dekalogas verslui: galite nuspręsti ir mokėti „vokeliuose“

Darbdaviai, politikai ir dirbantieji turėtų vadovautis moralę ir dorovę reglamentuojančiu dešimties nuostatų rinkiniu, mano Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis, parengęs tokius pasiūlymus. Verslo atstovai sutinka, kad parengtomis nuostatomis norima gero, tačiau pasigenda konkretumo.

„Nuostatos išties yra teisingos ir sektinos, tiesiog dėl jų abstraktumo nėra lengva jas pritaikyti kasdieniniame verslo pasaulyje, todėl sunku ką pakomentuoti. Man, kaip mokesčių specialistui, už akių užkliuvo septintoji nuostata „Turtėdamas – apsižvalgyk, ar turtėja tavo Tėvynė“. Tai išties aktualu šių dienų verslo pasaulyje, kur mokesčiai dažnai suprantami kaip verslo sąnaudos, kurias siekiama visomis teisėtomis priemonėmis sumažinti. Tai yra pakankamai įdomu, ypač dėl šiais laikais labai populiariaus socialiai atsakingo verslo įvaizdžio“, - sako advokatų kontoros „Sorainen“ mokesčių teisininkas Rokas Daugėla.

Jis primena neseniai Jungtinėje Karalystėje pagarsėjusį „Starbucks“ atvejį, kai bendrovė sutiko mokėti daugiau pelno mokesčio.

„Jungtinėje Karalystėje kilo skandalas, kai išaiškėjo, kad populiari ir seniai veikianti kompanija „Starbucks“ sumoka itin mažus mokesčius. Tokiu būdu didelė dalis mokesčių, kurie turėtų patekti į biudžetą ir taip prisidėti prie „Starbucks“ klientų gerovės, „iškeliauja“ į Liuksemburgą, Šveicariją, Nyderlandus bei kitas jurisdikcijas, kurios siūlo palankesnį kapitalo bei pajamų apmokestinimą“, - dėsto jis, tačiau apgailestauja, kad patarimai sunkiai tampa verslo kasdienybe, vienas pavyzdžių – dar 1997 m. Europos Tarybos patvirtintas Verslo apmokestinimo etikos kodeksas.

 


 

B.Gružeskio sudarytas dekalogas

1. Samdydamas žmogų, atsilygink sąžiningai, jo pasitenkinimas darbe – tai tavo ateities pelno šaltinis.

2. Nepasisavink ne pagal savo pastangas – tai lyg savintumeisi svetimą.

3. Gerbk savo gaminamų prekių ar teikiamų paslaugų vartotoją, jis – tavo gerovės pagrindas.

4. Gamindamas ar vartodamas gerbk gamtą – ji visa ko motina ir maitintoja.

5. Sandorius sudaryk ir juos vykdyk sąžiningai, jeigu nori, kad sąžiningai būtų elgiamasi su tavimi.

6. Netrokšk daugiau, nei gali uždirbti ir sukurti.

7. Turtėdamas – apsižvalgyk, ar turtėja tavo Tėvynė.

8. Turtai sukaupti nesąžiningu būdu pirmiausia nuskurdina tave patį.

9. Nepamišk, kad turtas, kaip ir valdžia, yra galia - naudok juos atsakingai.

10. Gerbdamas pasaulį, savo svajones ir keliavimo džiaugsmą, nors vieną savaitę atostogauk Tėvynėje (Lietuvoje).

 


 

Sako, jog nedraudžiami ir „vokeliai“

Paklaustas, kodėl nusprendė parengti siūlomų nuostatų verslui rinkinį, B.Gruževskis sako, jog jo tikslas buvo pabrėžti pasirinkimo sąmoningumą ir paskatinti pagalvoti apie verslo procesų įtaką visuomenei, tačiau ne paskatinti įvesti naujų ribojimų.

„Tai yra bendra struktūra, kuri gali harmonizuoti šiek tiek laisvesnius ekonominius santykius, kurie yra geri, tačiau jeigu jie neturi jokio vidinio etinio apribojimo, realiai mes ir toliau nesusitvarkysime, - dėsto sociologijos specialistas. - Ten nėra jokių apribojimų, jokių konkrečių kriterijų, viskas lieka sprendimą priimančio asmens viduje. Dekalogas gi nesako, kad jūs neturite mokėti „vokeliuose“, tai neparašyta, parašyta – atsiskaityk sąžiningai. Jeigu tau atrodo, kad sąžiningai – „vokeliuose“, nes žmogus daugiau gaus, o pensija – tiek to, jam nereikia, gal neišgyvens iki jos, tai yra normalu, aš jus pateisinu, tas formulavimas jus pateisina.“

Tačiau jis sako, jei žmogus elgsis ne pagal savo sąžinę, nukentės kuriama gerovė, o galiausiai – ir pats verslininkas.

„Erdvės diskusijai yra, - sako B. Gruževskis. - Dekalogo tikslu nėra kažką apriboti, jis skirtas pabrėžti pasirinkimą ir tai, jog reikia labiau pasirūpinti visuma – ta mokytoja, gydytoju ir treneriu, kurie kūrė sėkmingą į Estiją išvykusį verslininką, tačiau jie liko čia ir kas jiems sumokės tuos 30 litų pensijos priemokos?“

B.Gruževskis pasakoja, jog atsiliepimų apie parengtą dekalogą girdėjęs ir iš verslininkų, kurių dalis pasisakė kritiškai, tačiau dauguma tokioms nuostatoms pritarė.

„Kalbant apie verslo plėtrą, negalima taikyti griežtesnių verslo laisvę apribojančių veiksnių. Jeigu verslas vienaip ar kitaip bus spaudžiamas ir sąlygos bus patrauklesnės kitose šalyse, paprasčiausiai kapitalas persikelia į kitas šalis, pavyzdžiui, ir pernai Lietuvos verslininkai savo veiklą perkelinėjo į Estiją, Vokietiją ir kitur. Nors, antra vertus, Lietuvoje būtinai reikalingi šiek tiek aukštesni mokesčiai, didesnis progresyvumas ir kalbama apie būtinumą permąstyti kapitalizmą, nes jis be socialinės dimensijos neveikia ir neapsimoka“, - dėsto B.Gruževskis.

Jis primena ir Gerard'o Depardieu atvejį – aktorius siekdamas išvengti didesnių mokesčių gimtojoje Prancūzijoje pirmiausiai siekė įsikurti Belgijoje, tačiau vėliau pasirinko Rusiją, o tam įtakos turėjo ir socialiniai veiksniai.

„Gerard'ui Depardieu nuo savo pajamų pagal Prancūzijos įstatymus reikėtų mokėti 75 proc. mokesčių, todėl jis norėjo persikelti į Belgiją, bet ten kilo socialinis nepasitenkinimas jo elgesiu ir per dorovę buvo bandoma paveikti jo sprendimą, kuris nenaudingas visuomenei. Galiausiai jis gavo Rusijos pilietybę, o komentarai apie tokį jo sprendimą yra labai neigiami ir, manau, kad taip ir turi būti“, - svarsto sociologas, primindamas, jog socialinės nuostatos gali paveikti ekonominius sprendimus.

Pasigenda konkretumo

„Mūsų manymų šios tezės yra per daug idealistinės, abstrakčios ir gali būti skirtingai interpretuojamos. Iš esmės jos visos yra teisingos, nes kyla iš žmogiškųjų vertybių ir gali būtį tapatinamos su krikščioniškaisiais įsakymais, t.y. nevok, nemeluok, negeisk, o kas tinka žmogui – turi tikti ir verslui, nes jis yra paremtas žmonėmis.

Tačiau šios tezės turi daug neapibrėžtumų: kas atrodo sąžininga vienam – gali neatrodyti sąžininga kitam, kiekvienas savo įdedamas pastangas vertina skirtingai, gamtos apsaugą – kiekvienas iš mūsų suprantame skirtingai, koks sandoris yra sąžiningas abejoms pusėms? Visi šie dalykai yra apibrėžti įstatymų ir teisės aktų ir jei verslas bei valdantieji dirbtų jais vadovaudamiesi – visi dekalogo punktai būtų tenkinami“, - vardija konsultacijų įmonės „KPMG Baltics“ rinkodaros ir komunikacijos vadovas Benonas Adamonis.

Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė laikosi analogiškos pozicijos – ji pasigenda naujų idėjų.

„Peržiūrėjus dekalogą, man pasirodė, kad nieko naujo nebuvo pasakyta. Atsakingas, sąžiningas, skaidrus verslininkas visada tuo vadovaujasi. Nebent už tų postulatų dar kažkas slypi, ko aš neįžvelgiau, - sako ji. - Pridėtinę vertę sukuria verslas, o jei jis dar yra ir atsakingas, sąžiningas, skaidrus, jis įgyja konkurencini pranašumą ir kuria teigiamą požiūrį į verslą, o tai skatina kitus vadovautis panašiais principais verslaujant. Lietuvoje svarbu ir toliau kurti teigiamą požiūrį į verslą, eliminuojant vis dar pasitaikančią nuostatą, kad jei esi verslininkas – esi nedoras. Deja, bet kokie dekalogai neturi tokių galių, kad galėtų išgydyti dvasios, sąžinės skurdžius.“


Šiame straipsnyje: dekalogasVokeliaiverslas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Alfonsas

Alfonsas portretas
Jeigu nuspręstumėte pereiti prie "vokelių", tai nenorėkime gyventi gerai.

D

D portretas
Labai trumpai panašius teiginius sakė Solženycinas, Grįžus į Rusiją jo paklausė ko trūksta Rusijos ekonomikai? Atsakymas buvo trumpas: Garbės ir sąžinės.

vdxv

vdxv portretas
kas yra Tevyne? Ten kur gimei, ar ten kur gyveni?
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių