„Doletos“ vadovybė kaltina „Swedbank“ siekiantį akcininkų asmeninio turto (papildyta)

Medinių langų gamybos lyderės UAB „Doleta“ vadovybė teigia, kad „Swedbank“ gali siekti perimti bendrovės akcininkų asmeninį turtą, jo reikalaudamas kaip papildomų laidavimų derybose.

Anot bendrovės vadovo Liutauro Daubaros, tokia banko pozicija, paaiškėjusi derybose, kelia rimtus įtarimus banko atstovų tikslų atžvilgiu, nes reikalaujama nekilnojamojo turto.

„Jau kurį laiko dedame visas pastangas, kad rastume bendrą sutarimą su banku. Siūlome ne tik paskolos išpirkimą anksčiau laiko, bet ir daug kitų papildomų sąlygų, kurios yra išties išskirtinės. Tuo tarpu banko atstovai lyg tyčia vengia konkretaus atsakymo ir primygtinai reikalauja tik vieno - asmeninio akcininkų nekilnojamo turto ir papildomo asmeninio laidavimo“, – sakė „Doletos“ vadovas Liutauras Daubara.

Anot jo, tokia banko pozicija yra ne tik neadekvati, bet ir kardinaliai prasilenkia su partnerystės principais, nes bendradarbiavimas vykdomas tarp dviejų juridinių asmenų, o ne fizinių.

„Šiam bankui esame įkeitę ne tik kartu pastatytą naują gamyklą, bet ir pirmąją bendrovės gamyklą, į kurią esame suinvestavę daugiau nei 20 mln. litų. Į abi gamyklas yra padarytos  daugiau nei 50 mln. litų investicijos, kurios yra įkeistos bankui, tad bet kokie papildomi reikalavimai ne tik įmonės, bet ir jos akcininkų atžvilgiu yra ne tik ne adekvatūs, bet ir visiškai nemotyvuoti, kai eina kalba apie paskolą, tesiekiančią nedidelę dalį investicinės bendrovių gamyklų vertės“, - sakė L.Daubara.

Pasak jo, per pastarąjį mėnesį bendrovė pateikė ne vieną pasiūlymą bankui, kuris, anot jo, tikrai galėjo išspręsti susidariusią situaciją, tačiau banko atsakymas į juos buvo ne tik vilkinimas, bet ir neadekvatus bei prasilenkiantis su bet kokia logika.

„Jaučiame didelį spaudimą iš banko pusės, bandant išgauti akcininkų laidavimus savo asmeniniu turtu. Susidaro įspūdis, kad tai yra bene pagrindinė banko sąlyga, kad akcininkai laiduotų savo asmeniniu turtu, esančiu prestižinėse vietose, kurį nurodė pats bankas derybų metu“, - teigė L.Daubara.

Anot jo, tokia banko sąlyga galėtų būti svarstoma tik tuo atveju, jei bankas panaikintų visas abejones banko tarnautojų tikslais.

„Abejonės šio banko atstovų veiksmais tik stiprėja. Pradedant siekiais perimti įmonę, neteisėtai nutraukiant kredito sutartį, tam nepavykus stengiamasi kelti bankrotą, o vėliau spausti akcininkus per įmonės ir banko bendradarbiavimo sutartį tikrai nebus toleruojami iš mūsų pusės. Galiu patikinti, kad bendrovė tikrai dės visas pastangas, gindama savo interesus ir tikrai nesitaikys su bet kokiomis užuominomis, primenančiomis turto prievartavimą ar galimą jo uždvaldymą, neteisėtu keliu“, - sakė gamyklos vadovas.

Pasak jo, bendrovė yra pateikusi bankui siūlymą išpirkti paskolą anksčiau laiko bei iki šiol laukia galutinio atsakymo iš banko.

„Mažiausiai kelis kartus esame pasiūlę realias paskolos grąžinimo sąlygas, net su kuriomis pokalbiuose sutiko „Swedbanko“ darbuotojai, kad jos yra priimtinos „Swedbankui“, tačiau jų nesvarstys dėl to, kad nesukurti precedento kitiems prašyti tokių sąlygų”, - sakė jis.

Tačiau „Swedbank" gina savo veiksmų teisėtumą. „Bendrovei nustojus mokėti už paskolą sutartyje numatytais pagrindais, bankas daugiau nei pusę metų teikė įvairius siūlymus bendrovei ir bendrovės akcininkui Vytautui Silevičiui dėl paskolos pertvarkymo. Visi šie siūlymai buvo atmesti. Bendrovė kelis kartus yra atsisakius pasirašyti sutikimą bankui, pagal kurį mes atvirai galėtume komentuoti sutarties salygas, todėl negalime pateikti konkrečių sutarties detalių", – portalui sakė Kęstutis Vanagas, "Swedbank"
Komunikacijos departamento direktorius.

„Manome, kad už bendrovių veiklos tęstinumą visų pirma yra atsakingi jų vadovai ir akcininkai, o ne tik kreditoriai, todėl įmonės finansinės buklės gerinimas vien kreditorių ar bankų sąskaita yra netinkamas. Pasitaiko atvejų, kai bandoma praturtėti iš susidariusios situacijos kreditorių sąskaita", – tvirtino K.Vanagas.

Anot jo, įmonės akcininkas Vytautas Silevičius yra bankui pasiūlęs atsisakyti pusės skolos kaip vienintelį būdą rasti susitarimą: „Bankui, kaip kredito institucijai, toks sprendimas nepriimtinas. Tai iš esmės prieštarauja mūsų supratimui apie sąžiningą bendradarbiavimą ir partnerystę. Esame tvirtai įsitikinę, jog banko veiksmai yra pagrįsti ir teisėti“.

Derybas, viena didžiausių medinių langų ir durų gamintojų rytų Europoje „Doleta“ ir „Swedbank“ tęsia jau eilę mėnesių, siekdami surasti kompromisą tarpusavio bendradarbiavime, kurio sąlygas šalys nutarė peržiūrėti po pasikeitusių ekonominių aplinkybių Lietuvoje.

„Doletos“ bendrovei „Swedbank“ buvo suteikęs investicinę paskolą naujai gamyklai statyti, kurioje šiuo metu yra gaminama medinių langų bei durų produkcija, skirta užsienio šalių rinkoms. „Swedbank“ vasarą kreipėsi į teismą, siekdamas iškelti bendrovei bankroto bylą. Rugpjūčio pradžioje teismas atsisakė kelti bankrotą bendrovei, nes nemato tam nei vienos  priežasties, tuo tarpu „Doletos“ vadovybės nuomone, tokiu sprendimu bankas siekė paspausti bendrovę, vykusiose derybose su juo.

„Doleta“ įkurta 1992 metais. Pagrindiniu jos akcininku yra bendrovės steigėjas Vytautas Silevičius. Bendrovės prekybos tinklas veikia visoje Lietuvoje, taip pat Rusijoje, Airijoje, Didžiojoje Britanijoje. 2008 metais įmonės apyvarta buvo apie 28 mln. litų. „Doleta“ įmonėse dirba beveik 150 darbuotojų.