D.Jankauskas: „Socialinė apsauga stiprėja“

Lietuvai pamažu brendant iš krizės, gerėja ir situacija socialinės apsaugos srityje. Taisosi finansinė „Sodros“ padėtis, auga dirbančių skaičius, mažėja nedarbas, ypač jaunimo, retėja ir socialinių pašalpų gavėjų gretos, nes vis daugiau žmonių aktyviai įsitraukia į darbo rinką.

Prie gerėjančios situacijos prisideda ir ES lėšomis įgyvendinami projektai. Apie tai kalbamės su Donatu Jankausku, socialinės apsaugos ir darbo ministru.

– Kokia dabar „Sodros“ biudžeto padėtis? Ar jau matyti perspektyva, kad ji imtų gyventi nebe skolon, be deficito ir po truputį pradėtų dengti per pastaruosius kelerius metus susidariusias skolas?

– Artimiausiais metais „Sodros“ biudžetas iš deficito jau turėtų išbristi. Pastaruoju metu situacija surenkant „Sodros“ biudžetą akivaizdžiai gerėja. Prognozuojama, kad 2013 m. „Sodros“ biudžetas gaus 12,2 mlrd. litų pajamų, t. y. 5,3 proc. daugiau nei 2012 m. Pajamoms augti daugiausia įtakos turės apdraustų gyventojų skaičiaus ir jų darbo užmokesčio didėjimas. Štai, pavyzdžiui, sausį–rugsėjį „Sodros“ biudžeto deficitas sudarė 1,6907 mlrd. litų, o tai 343,1 mln. litų mažiau, nei planuota. Išankstiniais duomenimis, rugsėjį „Sodros“ įplaukos buvo 932,6 mln. litų, o išlaidos – 1,1059 mlrd. litų. Tai yra atitinkamai 4,4 proc. (39,4 mln. litų) ir 5,7 proc. (60 mln. litų) daugiau, nei tuo pačiu metu pernai. „Sodros“ pajamas šiemet labiausiai augina didėjantis apdraustųjų skaičius – iki rugsėjo pabaigos į darbą priimta 46,6 tūkst. gyventojų daugiau, nei atleista. Su tuo susijusi ir draudėjų bei apdraustųjų sumokama valstybinio socialinio draudimo įmokų suma – palyginti su praėjusiais metais, ji išaugo 454,8 mln. litų. Be to, dėl struktūrinės šios įstaigos reformos per metus sutaupoma apie 10,5 mln. litų

– Papasakokite apie „Sodros“ paslaugas, vis labiau perkeliamas į elektroninę erdvę.

– „Sodros“ paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę suteikia papildomų galimybių žmonėms sutaupyti laiko ir greičiau gauti paslaugas. Taip ši įstaiga tampa prieinamesnė žmogui Pavyzdžiui, nuo šių metų „Sodra“ dalį savo paslaugų perkėlė į išmaniuosius telefonus ir tapo viena pirmųjų, nuėjusių šiuo keliu. Internetu galima ir daugiau prašymą skirti ligos pašalpą žmogus gali per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą (EGAS). Šiuo metu net 42 proc. prašymų skirti ligos pašalpą yra gauti per šią sistemą. Per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS) „Sodra“ gauna apie 95 proc. informacijos apie apdraustuosius. Tai, kad auga poreikis svarbiausius reikalus tvarkyti internetu, rodo ir Elektroninė pažymėjimų tvarkymo sistema (EPTS). Ši sistema gydymo įstaigų darbuotojams leidžia automatiškai gauti informaciją apie žmogaus draustumą, ankstesnius ligos periodus ir kitus duomenis, reikalingus nedarbingumo pažymėjimui formuoti, pasirašyti jį elektroniniu parašu ir automatiškai perduoti „Sodrai“. Nuo 2010-ųjų liepos perėjus prie elektroninių nedarbingumo pažymėjimų (atsisakius popierinių), vizitų pas gydytoją skaičius per metus sumažėjo net 640 tūkst. Lėšų sutaupo ir gydymo įstaigos.

– Kaip apibūdintumėte situaciją darbo rinkoje – kaip keičiasi bedarbių skaičius, dėl kokių priežasčių jis keičiasi?

– Džiugina tai, kad nedarbas nuosekliai mažėja. Darbo rinkoje vyksta teigiami pokyčiai. Per dvejus metus nuo 2010 m. rugpjūčio iki 2012 m. rugpjūčio šalyje sumažėjo 122,3 tūkst. bedarbių. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje jaunimo iki 25 metų nedarbas Lietuvoje mažėjo sparčiausiai ES – 7,7 procentinio punkto, t. y. jis sumažėjo nuo 32,5 iki 24,8 proc. (lyginami šių metų liepos ir 2011 m. to paties laikotarpio duomenys). Nedarbo mažėjimo tendencijas atspindi ir „Sodros“ statistika: per pirmą ir antrą šių metų ketvirtį į darbą priimta 32,3 tūkst. daugiau žmonių, nei atleista. Be to, rugsėjį augo ir darbo paklausa – darbdaviai darbo biržoje registravo 24,8 tūkst. laisvų darbo vietų – 6,7 proc. daugiau nei rugpjūtį ir 9,3 proc. daugiau nei prieš metus.

– Kaip vyksta pensijų tremtiniams, laisvės kovų dalyviams atkūrimas?

– Seime pradėtas svarstyti Vyriausybės siūlymas nuo 2013 m. sausio 1 d. grąžinti į ankstesnį lygį valstybines pensijas tremtiniams, laisvės kovų dalyviams, politiniams kaliniams, kitiems nukentėjusiems asmenims. Jei tam būtų pritarta, šie žmonės nuo kitų metų gautų tokias pensijas, kokios buvo mokamos, iki jas laikinai sumažinant, kaip ir kitiems pensijų gavėjams. Šie žmonės yra nusipelnę mūsų šaliai, jie buvo tie, kurie nepabūgo priešų, kovojo už mūsų visų laisvę, nepriklausomybę. Visi jie yra garbaus amžiaus, o šios pensijos jiems yra tarsi valstybės padėka už jų indėlį ginant šalį nuo priešų. Taigi senjorams duoti pažadai yra tesimi, ir šiemet pradėtas pensijų atkūrimas tęsiamas – pamažu grįžtama prie 2009 m. išmokų lygio. Nuo 2012 m. sausio 1 d. buvo atkurtos socialinio draudimo pensijos, mokamos iš „Sodros“ biudžeto, rugsėjį padidintos valstybinės pensijos dirbantiems šių išmokų gavėjams (papildomai nemažinama dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo), o birželį visiškai baigtos kompensuoti nepriemokos 1995–2002 m. dirbusiems pensininkams.

– Kaip įgyvendinami planai dėl būsto nuomos kompensacijų? Kokių dar yra naujovių socialinio būsto srityje?

– Esame parengę Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo gaires. Pagal jas bus rengiama koncepcija, diskutuojama, ieškoma geriausių sprendimų su savivaldybėmis, kaip geriau panaudoti esamą socialinio būsto fondą ir finansinius išteklius. Tikslas – sumažinti ilgų eilių, kuriose laukiama socialinio būsto, problemą, suteikti dalies nuomos mokesčio kompensaciją turintiems teisę į socialinį būstą ir nuomojantiems butą privačiajame sektoriuje. Jiems valstybė galėtų dengti dalį nuomos mokesčio. Be to, galėtų būti taikoma ir išperkamosios nuomos mokesčio dalies kompensacija, kuri ypač padėtų jaunoms šeimoms apsirūpinti nuosavu būstu. Taip žmonės būtų skatinami kabintis į gyvenimą, pasyviai nelaukti, kol po keliolikos ar keliasdešimties metų ateis eilė gauti socialinį būstą. Liktų ir socialinio būsto fondo bazė, kurio plėtra būtų perduota savivaldybių žinion, nes ne kiekvienas žmogus gali išsinuomoti butą pats, tuo labiau kad kai kuriuos butus reikia specialiai pritaikyti, pavyzdžiui, žmonėms, turintiems judėjimo negalią.

– Kaip Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai sekasi padėti žmonėms panaudoti ES paramą?

– Galime pasigirti, kad šiuo metu iš Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos, finansuojamos per Europos socialinį fondą, panaudota jau 97 proc. šiems metams suplanuotų lėšų, o iš Sanglaudos skatinimo veiksmų programos (Europos regioninės plėtros fondas) – 89 proc., atitinkamai 1,447 mlrd. ir 439 mln. litų. Projektai, finansuojami iš Europos struktūrinių fondų, labai įvairūs, tačiau visi turi bendrą bruožą – siekiama kurti ilgalaikę vertę, kad žmonės, kurie pasinaudoja ES parama, plėtotų verslą, įsitrauktų į darbo rinką, kad būtų ne vien suteikiamos socialinės paslaugos neįgaliesiems, senyvo amžiaus žmonėms, vaikams, bet ir pagalba jų artimiesiems. Projektai, kurie skirti globos namams modernizuoti, skatina ir regiono statybos pramonę, mokymai įmonių darbuotojams kelia ne tik jų kvalifikaciją, bet ir tiesiogiai veikia pelno augimą.

– Kaip sekasi įgyvendinti išskirtinius projektus, kurie jau turi apčiuopiamų rezultatų – tai socialinės rizikos projektai, pagalba jaunimui, nestacionarių socialinių paslaugų plėtra ir kt.?

– Įgyvendinant Europos struktūrinių fondų finansuojamus projektus, svarbus ne tik spartus ir tinkamas ES lėšų panaudojimas, tačiau ir reali nauda šalies gyventojams. Šiuo metu jau baigta įgyvendinti daugiau nei 250 projektų, finansuojamų iš Europos socialinio fondo, kurie buvo skirti žmonių gebėjimams didinti, integracijai į darbo rinką stiprinti. Galime pasidžiaugti, kad projektų teikiamomis galimybėmis jau pasinaudojo daugybė žmonių: 165 tūkst. darbuotojų kėlė kvalifikaciją, 30 tūkst. bedarbių įgijo profesiją, pagalba buvo suteikta daugiau kaip 18 tūkst. asmenų, esančių socialinėje atskirtyje. Kartu buvo sukurta darbo vietų specialistams, dirbantiems su projektų dalyviais, keliama šių darbuotojų kvalifikacija, taikomi nauji, užsienio šalių pavyzdžiu grįsti darbo metodai. Džiugu, kad ir per sunkmetį darbą susirado daugiau kaip 70 tūkst. bedarbių, dalyvavusių projektuose.

Specialų leidinį „Socialinis spektras“ skaitykite čia.


Šiame straipsnyje: Socialinis spektras

NAUJAUSI KOMENTARAI

kaunietis

kaunietis portretas
slykstus snukis bet kubilo ir drebancio masiulio dar slykstesnis

XXI a. baudžiava Lietuvoje

XXI a. baudžiava Lietuvoje portretas
22 metus Lietuvą skurdino, partinių gaujų suformuotos, penkiolika vyriausybių. Štai kokioje padėtyje dabar yra Lietuvos žmonės. Kai ... Anglijoje nekvalifikuotas darbininkas už minimalų valandinį atlygį gali nusipirkti šešis produktus: - pieno 1 litrą; - miltų 1 kilogramą; - cukraus 1 kilogramą; - 6 kiaušinius; - aliejaus 1 litrą; - dyzelino 1 litrą. Tai ... Lietuvoje nekvalifikuotas darbininkas už minimalų valandinį atlygį nepajėgus nupirkti dyzelino 1 litro, aliejaus 1 litro (nes brangesnis už dyzeliną su akcizais) ir iš likusių keturių aukščiau išvardintų produktų gali nusipirkti tik vieną kurį nors, nes kitiems įsigyti pinigų jau nepakanka. (Tai yra 2012 kovo mėnesio tyrimo duomenys) Tokiom nežmoniškom sąlygom Lietuvoje skursta dirbantis jaunimas ir mes su mažiausiomis darbo pajamomis, tokiom sąlygom yra priversti vargti ir mūsų tėvai pensininkai. Gyventi oriai Lietuvoje trukdo štai šios partinės gaujos, kurios sukūrė Lietuvą netinkamą žmogui gyventi: - LSDP (Lietuvos socialdemokratų partija) ir gaujos vadeiva Algirdas Butkevičius; - TS LKD (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionių demokratai) ir gaujos vadeiva Andrius Kubilius; - Partija Tvarka ir teisingumas su gaujos vadeiva Valentinu Mazuroniu; - Liberalų ir centro sąjunga su gaujos vadeiva Algiu Čapliku; - Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis ir gaujos vadeiva Eligijus Masiulis. Taip pat Lietuvai yra pavojingi Voldemar Tomaševski su Lietuvos lenkų rinkimine akcija, gaujos vadeiva rusas Viktor Uspaskich su darbo partija ir kiti į juos panašūs. Tai yra partinės gaujos, kurios dirbtinai skurdina bendruomenės žmones, naikina Lietuvą.
VISI KOMENTARAI 2

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių