- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Stebint užsienin išplaukiantį Lietuvoje uždirbtą pelną, smarkiai susitraukiančias reinvesticijas ir visišką valdžios ramybę, peršasi mintis, kad Lietuvai pinigų nereikia, o investuotojų traukos įvaizdžiui sukurti apsiribojama garsaus investuotojo įkurdinimu ir kebais pasirašytas ketinimų protokolais su kitomis užsienio kompanijomis.
Lietuvoje įmonių savininkams išmokami dividendai neįstringa ir nepereina į reinvesticijų rodiklį, kuris per pastaruosius dvejus metus susitraukė 4 mlrd. litų - kapitalas išvežamas, o jį sulaikyti galinčių valdžios sprendimų nėra, pirmadienį rašo dienraštis "Verslo žinios".
"Kapitalas taip pat neateina - tas akivaizdu", - sako mokesčių konsultavimo bendrovės "Merits" partneris Andrius Kavoliūnas.
Anot "DnB Nord" grupės vyriausiosios ekonomistės Jekaterinos Rojakos, Lietuva dabar ne tik negauna papildomų investicijų iš užsienio, bet praranda veikiančių įmonių investicijas, jos po truputį krypsta į Čekiją, Slovakiją. "Net Baltarusija jiems atrodo patrauklesnė su visomis politinėmis krizėmis ir nestabilumu", - pateikia ji pavyzdį.
"Finasta" analitikas Tadas Povilauskas spėlioja, kad bendrovių akcininkai galbūt nenori palikti pinigų čia, nes lietuviškose įmonėse nemato galimybių jų įdarbinti ir "gaminti" pelną.
"Dividendai yra uždirbti pinigai po tam tikrų investicijų ir tam, kad jie liktų šalyje, kurioje gaunamas pelnas, reikia sudaryti sąlygas", - sako J. Rojaka. Pavyzdžiui, iš Estijos dividendų forma taip pat išvežamos nemažos sumos, bet dėl nulinio tarifo reinvesticijoms į ūkį investuojama daug intensyviau.
"Tarifas yra svarbus įrankis pinigus įdarbinti toje šalyje", - pabrėžia bankininkė.
Finansų ministerija vardija, kad ir Lietuvoje yra tam tikrų lengvatų: įmonės, investuojančios į esminį technologinį atsinaujinimą ir vykdančios investicinius projektus, gali iki 50 proc. sumažinti apmokestinamąjį pelną; įmonių sąnaudos, patirtos atliekant mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, 3 kartus atskaitomos iš įmonių pajamų, tokioje veikloje naudojamas tam tikras ilgalaikis turtas gali būti nudėvimas per trumpesnį laikotarpį.
Šios lengvatos kiek apramino dėl nulinio tarifo reinvesticijoms kariavusią Lietuvos pramonininkų konfederaciją, tačiau ji neatsisako siekio verslui atgauti prieš kelerius metus turėtą "nulį".
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis3
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...