Didžiausių mokesčių našta - dirbantiems pagal darbo sutartis ir individualių įmonių savininkams

Didžiausius mokesčius šalyje sumoka dirbantys pagal darbo sutartis ir individualių įmonių savininkai, mažiausius - smulkūs ūkininkai, Finansų ministerijos duomenis analizuoja dienraštis "Verslo žinios".

Tačiau duomenų rengėjai ragina atsižvelgti į tai, kad mažesnius mokesčius sumokantys smulkūs ūkininkai ar su verslo liudijimais dirbantys asmenys turi ir atitinkamai mažesnes socialines garantijas.

"Iš pateiktų duomenų matyti, kad didžiausią disproporciją mokesčių sistemoje sudaro socialinio draudimo

mokesčiai ir ją iškraipo", - atkreipia dėmesį Ūkio ministerijos Smulkiojo ir vidutinio verslo departamento direktorė Živilė Glaveckaitė.

Pasak jos, nėra labai teisinga, kad iki 0,5 mln. litų apyvartą turinti uždaroji akcinė bendrovė, atėmus darbo jėgos sąnaudas, sumoka maždaug 24 proc. mokesčių, o individualios įmonės savininkas daugiau kaip 43 proc.

"Akivaizdu, kad šiandien naudingiau steigti įmonę, nei pradėti individualią veiklą. O turėtų būti taip, kad mokesčių dydį lemtų gaunamos pajamos", - teigia Ž.Glaveckaitė.
Pasak dienraščio, gavus 20 tūkst. litų metinių pajamų (tiek pajamų vidutiniškai gauna individualia veikla užsiimantys asmenys), iš kurių atskaitytos visos sąnaudos, išskyrus darbo jėgą, matyti, kad po mokesčių individualios įmonės savininkui liks 11,384 tūkst. litų, smulkiajam ūkininkui - 17,600 tūkst. litų, o samdomas darbuotojas, uždirbęs 20 tūkst. litų, po mokesčių gaus 10,714 tūkst. litų.

Be to, Finansų ministerija suskaičiavo, kokią dalį pajamų mokesčiams atiduoda užsiimantys kaimo turizmu ar nakvynės namais. Gavus 45 tūkst. litų (atskaičius sąnaudas, išskyrus sąnaudas darbo jėgai), smulkiajam ūkininkui po apmokestinimo liks 42,600 tūkst. litų, verslo liudijimo turėtojui - 40,536 tūkst. litų, stambiam ūkininkui - 37,341 tūkst. litų, individualios įmonės savininkui - 24,196 tūkst. litų.

Pasak Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkės Zitos Sorokienės, verslo liudijimų atveju metinės pajamos buvo imamos be atskaitymų, o tai reiškia, kad neįvertinta, kiek sąnaudų tenka darbo vietos nuomai, paslaugai teikti būtinų įrankių ar įrangos įsigijimas, transportas ir kita.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas
    Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas

    Vieno ekonomiškai silpniausių šalyje Pietryčių Lietuvos regiono, kuriame yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonai, plėtros fondas kol kas nebus steigiamas. ...

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    52
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

    1
  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    8
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    6
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
Daugiau straipsnių