Didesnės perlaidos į privačius pensijų fondus greičiausiai neguls

Iki 2 proc. sumažinti pervedimai į privačius pensijų fondus gali galioti neribotą laiką.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė atitinkamoms Pensijų sistemos reformos įstatymo pataisoms ir jeigu Seimas trečiadienį pataisas priims, "Sodra" 2011 metais sutaupys 604 mln. litų.

Parlamentaras Algirdas Sysas pasiūlė priimti pataisas, kurios leistų sujungti antros ir trečios pakopos pensijų fondus: "Jau greit milijonas šalies piliečių ten dalyvauja".

A.Sysas pripažino nesąs patenkintas privačiais pensijų fondais: "Kai paskaičiuoji - jeigu tie pinigėliai visi būtų pervesti "Sodrai", tai menama mano pensija būtų ženkliai didesnė už tai, ko dabar galiu tikėtis".

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Jonas Rimantas Dagys taip pat pripažino: "Man dalyvavimas kaupimo fonduose tik praradimai, o ne laimėjimas".

"Darbietis" Mečislovas Zaščiurinskas pasiūlė iš viso privatiems pensijų fondams iš "Sodros" nuo liepos nebepervesti lėšų, nes, pasak jo, šie fondai pinigus valdo ne taupiai. Tačiau Seimas tokios pataisos neparėmė: už balsavo 30 parlamentarų, prieš - 20, o susilaikė 48 parlamentarai.

Vėliaus Seimas nesutiko "Sodros" pervedimus į antros pakopos pensijų fondus sumažinti iki 1 proc. Pataisą parėmė 47 Seimo nariai, o 56 paprieštaravo.

2008-ųjų pabaigoje Vyriausybė nusprendė sumažinti "Sodros" įmokas į pensijų fondus nuo 5,5 iki 3 proc., o 2009 metų pavasarį - iki 2 proc. ir šią tvarką siūlyta taikyti tik iki 2011 metų, tuomet vėl grįžti prie 5,5 proc., taip pat žadėta gyventojams dėl to patiriamus nuostolius kompensuoti vėliau.

2009 metų pavasarį Seimas nustatė, kad asmenims, tapusiems pensijų kaupimo sistemos dalyviais iki 2009 metų liepos 1 dienos, pensijų įmokos dydis 2011 metais būtų 5,5 proc., nuo 2012 metų iki 2014 -ųjų pabaigos - 6 proc., o nuo 2015 metų sausio - vėl 5,5 procento.

Sistemos dalyviais tapusiems po 2009 metų liepos 1-osios pensijų įmokos dydis nuo 2011 metų sausio 1-osios turėjo būti 5,5 procento.

Seimas taip pat ketina įpareigoti Vyriausybę, konstatavus valstybėje susidariusios ypatingos padėties pabaigą, Seimui pateikti pataisas dėl kaupiamosios pensijų įmokos tarifo didinimo.

Mantas Varaška pasigedo kriterijų, pagal kuriuos bus nustatyta ypatingos padėties pabaiga.

Tiek Tarptautinio valiutos fondo, tiek Pasaulio banko specialistai pernai Vyriausybei rekomendavo atkurti įmokas į pensijų fondus.

Konstitucinis Teismas yra priėmęs nagrinėti kelis prašymus, ar valdžios sprendimas sumažinti įmokas į antros pakopos pensijų fondus neprieštarauja Konstitucijai.

Lietuvoje veikiančių antros pakopos pensijų fondų turtas 2009 metų pabaigoje siekė 3,26 mlrd. litų - 44,9 proc. daugiau nei 2008-ųjų pabaigoje, kai fondų valdomo turto vertė buvo 2,25 mlrd. litų. Vien iš investicijų būsimieji pensininkai pernai uždirbo 407 mln. litų.

Antros pakopos pensijų fondų bendra investicinių portfelių vertė šių metų gegužės pabaigoje siekė 3,509 mlrd. litų.

Iš viso Lietuvoje yra beveik milijonas dirbančiųjų, kurie lėšas būsimai pensijai kaupia 28 antrosios pakopos ir 9 trečiosios pakopos pensijų fonduose.

Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti "Sodros" mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs.

Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš "Sodros".


Šiame straipsnyje: pensijapensijų fondai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių