Didėjantys mokesčiai verčia ieškoti būdų, kaip pergudrauti įstatymų leidėjus

Naujametė dovana kūrėjams, sportininkams ir žemdirbiams – 15 proc. išaugusios socialinio draudimo įmokos. Sunkmečio plakami piliečiai netiki valdžios pažadais sulaukti didesnių socialinių garantijų ir ieško būdų, kaip pergudrauti įstatymų leidėjus.

Mokesčiai kelia sumaištį

Darbdavius turinčius menininkus, sportininkus, žurnalistus, taip pat ūkininkus Naujieji prislėgs didesne mokesčių kupra. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija guodžia, kad išaugus įmokoms „Sodrai“ atitinkamai didės ir socialinės garantijos, kitaip tariant, šie asmenys gali tikėtis didesnių nei iki šiol motinystės pašalpų ar senatvės pensijų.

„Jau dabar matome, kaip valstybė rūpinasi pensininkais. Visą gyvenimą dirbusiems ir mokesčius nuo visų pajamų mokėjusiems žmonėms pensijos taip apkarpytos, kad galus vos suduria. Kol mes, jaunimas, sulauksime pensijos, Lietuvoje išvis neliks, kam ją uždirbti, ir mūsų sumokėti mokesčiai niekam nebus įdomūs“, – valdžios pažadais netiki Panevėžio rajono ūkininkas Laisvūnas Valikonis.

Pajamų pagal autorines sutartis gaunantys menininkai ironizuoja, kad vykdydama tokią mokesčių politiką valdžia demonstruoja religinį išprusimą.

„Šventajame Rašte yra Jėzaus žodžiai, kad paukšteliui, nors ir neduosi lesti, jis vis tiek nepaliaus čiulbėti. Atrodo, kad Vyriausybė Bibliją tikrai skaitė. Nors ir mažiau uždirbs, menininkai kurti nenustos“, – teigė Panevėžio muzikinio teatro direktorius Vidmantas Kapučinskas.

Lietuvos žurnalistų sąjunga prašo Darbo bei Mokesčių inspekcijų akylai tikrinti, ar žurnalistai neverčiami nutraukti darbo ir autorinių sutarčių ir neva tapti verslininkais – dirbti su verslo liudijimais, kad darbdaviams nukristų nuo pečių išaugusi mokesčių našta.

Sportininkai seniai rado būdą, kaip apeiti kasmet didėjančius mokesčius.

„Techaso“ krepšinio klubo prezidento Raimundo Miladausko teigimu, Lietuvoje veikiausiai nėra nė vieno krepšininko, futbolininko ar kitokios sporto šakos atstovo, turinčio darbo santykių su klubais. Atlygį gaudami pagal tik sportinės veiklos sutartis jie mokesčius moka nuo pusės uždirbamos sumos.

Našta darbdavių pečiams

Nuo sausio 1-osios atlikėjai, dirbantys ir pagal darbo, ir pagal autorinę sutartis, „Sodrai“ mokės 40 proc. honoraro. Šiais metais aktoriai, dainininkai, muzikantai ir šokėjai, cirko artistai bei kiti dainuojantys, skaitantys, deklamuojantys, orkestrams diriguojantys, chorų vadovai, žurnalistai mokėjo 25 proc. už autorinį atlyginimą gaunamų pajamų, 2009-aisiais – 17 proc.

Oficialiai mokestinė našta turėtų užgriūti ne atlikėjų ir autorių, o juos įdarbinusiųjų pečius. Darbdavys „Sodrai“ turės atiduoti 31 proc. išmokėto honoraro, pats atlikėjas – 9 proc., kaip ir iki šiol. Vadinasi, tam, kad atlikėjas „į rankas“ gautų 910 litų, darbdaviui reikia turėti 1310 litų.

Tik pagal autorines sutartis dirbantiems autoriams ir atlikėjams ir toliau galios tokia pati draudimo įmokų tvarka kaip iki šiol. Tokie asmenys 38,7 proc. dydžio įmokas valstybei moka tik nuo pusės gautų pajamų.

Mažės peno sielai

Menininkai perspėja: 15 proc. išaugę mokesčiai autoriniams atlyginimams reiškia viena – neturėdami iš ko daugiau mokėti, darbdaviai atsisakys kamerinių renginių.

Iš Savivaldybės biudžeto išlaikomo Panevėžio muzikinio teatro atlikėjai įdarbinti tik pagal darbo sutartis, tačiau, pasak įstaigos direktoriaus Vidmanto Kapučinsko, mokestiniai pasikeitimai ir jiems kirs per kišenę.

„Mūsų atlikėjams už papildomus darbus sumokama pagal autorines sutartis. Kadangi neturėsime už ką susimokėti padidėjusių mokesčių, teks atsisakyti solinių pasirodymų dvaruose, bibliotekose, galerijose. Nukentės žiūrovas ir klausytojas. Kokie skaitymai, koncertai vykdavo kamerinėje aplinkoje! Branginti bilietus būtų neprotinga, kultūros gerbėjai pinigais nesišvaisto, daugiau nėra iš ko užsidirbti, kad būtų galima sumokėti išaugusius mokesčius. Vadinasi, arba turėsiu gudrauti ir autorines sutartis sudaryti kitų vardais, arba ko nors atsisakyti“, – teigė V.Kapučinskas.

Anot teatro vadovo, tokia valstybės politika gena kūrėjus iš Lietuvos.

Jo teigimu, jau dabar, nepajėgdami už studijas Muzikos akademijoje per metus susimokėti keliolikos tūkstančių litų, jaunieji talentai meno paslapčių mokosi užsienio aukštosiose.

„Gal kam atrodo, kad Lietuvoje menininkai gerai gyvena, o iš tiesų uždarbis „į rankas“ – 1500 litų. Kas už tiek norės groti ar dainuoti, o jei dar ir  kone pusė honoraro atsiskaičiuos valstybė?“ – stebisi V.Kapučinskas.

Pučiamųjų orkestro „Panevėžio garsas“ direktorė Zita Bareikienė įsitikinusi, kad padidėjus mokesčiams bus beviltiška prisikviesti pagal darbo sutartis dirbančius atlikėjus papildomai padirbėti – pagroti, padainuoti ar vesti renginį.

„Jei ketinome sumokėti atlikėjui 1000 litų honorarą, prašysime tą patį darbą atlikti už 500 litų. Jei nesutiks, pati Kalėdų Seneliu persirengsiu ir eisiu vesti renginių. Beviltiška rasti  atlikėją, nesusaistytą darbo sutartimi, kuriam negaliotų naujoji mokesčių tvarka. Aš bent tokio nežinau nė vieno. Paprastai jie visi dirba dviejose ar trijose darbovietes“, – pažymi Z.Bareikienė.

Žurnalistai verčiami verslininkais

Būdų, kaip išvengti išaugusios mokesčių naštos, ieško žiniasklaida, smukus reklamos rinkai atsidūrusi nuostolių akivare. Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) perspėjo Valstybinę darbo inspekciją, Valstybinę mokesčių inspekciją, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją apie naują tendenciją žiniasklaidoje – žurnalistus, darbdavių verčiamus tapti fiktyviais verslininkais.

„Pastaruoju metu vis dažniau žurnalistai praneša sąjungai apie atvejus, kai darbdavys siūlo savanoriškai nutraukti darbo sutartis ir dirbti išsiėmus verslo liudijimą. Taip darbdaviai siekia sutaupyti savo dalį pavaldinių sąskaita“, – teigė LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius.

LŽS dar 2006-aisiais siekė, kad honorarai būtų apmokestinti ir autoriai gautų tokias pat socialines garantijas, kaip dirbantieji pagal darbo sutartis.

„Mus liūdina, kad tokie sprendimai priimti ekonominio sunkmečio pradžioje, kai žiniasklaidos priemonių pajamos krito kai kur net iki 50 proc. Toms, kurios iki krizės su darbuotojais buvo sudariusios darbo sutartis, dabar išgyventi lengviau. Tačiau ten, kur žurnalistai dirba pagal autorines, dabar tikrai sunku“, – įsitikinęs D.Radzevičius.

Išeitį, kaip susilpninti kasmet augančių mokesčių smūgius, surado sportininkai. „Techaso“ krepšinio klubo prezidento R.Miladausko teigimu, Lietuvoje sunku būtų rasti sportininką, atlygį gaunantį pagal darbo sutartį.

„Toks variantas, kai valstybei sumokama 37,5 proc. nuo pusės gaunamų pajamų, klubams priimtiniausias. Žinoma, tokį sprendimą diktuoja mokestinė našta. Sportininkai vis tiek lieka socialiai apdrausti, o jų atlyginimai tikrai didesni nei vidutinis darbo užmokestis, todėl nemanau, kad jų pensiją bus mažesnė nei daugelio dirbančiųjų“, – svarstė R.Miladauskas.

Ūkininkai jaučiasi antrarūšiais

Augant mokesčiams socialinės teisybės tvirtina neįžvelgiantys ūkininkai. Nuo sausio 1-osios „Sodra“ ir nuo jų gaunamų pajamų atsirieks didesnį kąsnį. Tiesa, kiek mažesnį nei nuo menininkų honorarų.

Kiek ūkininkai mokės valstybei, priklausys nuo jų ūkių ekonominio įvertinimo ir gaunamų pajamų. Jei ūkis įvertintas nuo 4 iki 14 europinio dydžio vienetų, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų, ūkininkas kas mėnesį „Sodrai“ mokės 300 litų, tai yra 37,5 proc. minimalios mėnesinės algos – 800 litų.

Mokestis neprivalomas ūkininkams, gaunantiems senatvės, negalios ar šalpos pensijas.

Ūkio, įvertinto daugiau nei 14 europinio dydžio vienetų, šeimininkas „Sodrai“ mokės  37,5 proc.  deklaruotų pajamų įmokas, tačiau ne mažesnių nei nuo 800 litų ir ne didesnių nei nuo 1170 litų per mėnesį. Jei ūkininkui kartą per metus deklaravus pajamas paaiškės, kad jis mokėjo mokesčius nuo mažesnės nei priklausė sumos, skirtumą teks primokėti.

Didžiausio Panevėžio rajone pieno ūkio savininko Laisvūno Valikonio teigimu, nors ūkininkams prisieis mokėti tokius pačius mokesčius, kaip ir kitiems darbuotojams, jie vis tiek bus palikti už borto.

„Nors ir 55 proc. įmokų „Sodrai“ mokėtume, vis tiek valdžiai liktume antrarūšiais. Ūkininkas, jos nuomone, gali mokėti mokesčius, bet negali sirgti. Nedarbingumo pažymėjimas žemdirbiui neapmokamas, nors atgulus į lovą ir darbai stoja, ir papildomų išlaidų atsiranda, tenka talką samdyti. Nesinori nė galvoti, kas lauktų, jei tektų ilgesniam laikui į ligoninę atgulti“, – piktinosi L.Valikonis.

Ūkininkui tik juokas ima iš socialinės apsaugos ir darbo ministro viešų pažadų, esą didėjant įmokoms „Sodrai“ atitinkamai didės ir pensijos bei motinystės pašalpos.

„Tie pažadai – iki kitos ekonominės krizės. Ateis sunkmetis, ir užsidirbtas pensijas atims“, – valdžia netiki ūkininkas.