D.Grybauskaitė: ieškoma sprendimų, kaip įveikti skolų krizę

Europos Sąjungos (ES) šalių vadovų priimti sprendimai dėl griežtesnės ekonominės disciplinos yra svarbus žingsnis ilgalaikėje perspektyvoje, bet to dar nepakanka skolų krizei įveikti, penktadienį pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Labai džiaugiuosi, kad absoliuti ES šalių narių dauguma supranta ekonominės padėties sudėtingumą ir pavojingumą ir nusprendė padaryti labai labai didelį žingsnį į priekį stiprinant fiskalinę, ekonominę drausmę ir atsakingą elgseną su finansais“, - BNS telefonu iš Briuselio sakė prezidentė.

„Tai didelis žingsnis, bet to matomai nepakanka. Tai yra vidutinės ir ilgesnės strateginės reikšmės žingsniai. Procedūros, galimi sutarčių keitimai ir ratifikavimo procesai gali užtrukti. O šiandien greičiausia rinkos sureaguos, kad grynųjų pinigų padaugėjo, bet gal ne tiek, kiek tikėjosi“, - kalbėjo D.Grybauskaitė.

ES šalių vadovai ketvirtadienį ir penktadienio naktį sutarė dėl fiskalinės drausmės griežtinimo ir paskelbė, kad biudžetinės disciplinos nesilaikančioms šalims būtų taikomos sankcijos. 17 euro zonos šalių ir šešios euro neturinčios šalys, tarp jų Lietuva, paskelbė, kad šios priemonės bus numatytos susitarime, kurį ketinama pasirašyti iki kovo mėnesio.

Didžioji Britanija atsisakė prisidėti prie naujo susitarimo, o ir Vengrija, Čekija bei Švedija galutinai apsispręs vėliau.

D.Grybauskaitės teigimu, priimti sprendimai rodo Europos vienijimąsi, o ne skilimą.
„Viena šalis pati save izoliavo nuo europinių sprendimų, o visos kitos arba prisijungė iš karto, arba dar turi pasiderinti su parlamentais dėl formos, tačiau neprieštaravo. Netgi euro zonos 17 šalių, kurios glaudžiau bendradarbiauja ekonominės politikos klausimais, atveria duris prisijungti visoms valstybėms, kurios nori vykdyti atsakingą ekonominę ir fiskalinę politiką. Tai reiškia, kad Europa ne skyla, o vienijasi“, - kalbėjo prezidentė.

D.Grybauskaitė pabrėžė, kad ryžtingi bendri Europos sprendimai buvo reikalingi jau seniai.

„Visas Baltijos ir Šiaurės regionas, kuris ir anksčiau pasižymėjo atsakinga finansine elgsena, palaiko tokius žingsnius. Tai neišvengiama, būtina, ir tai reikėjo daryti gerokai anksčiau ir nelaukti, kol rinkos pradės linčiuoti kiekvieną šalį atskirai“, - kalbėjo prezidentė.

D.Grybauskaitės teigimu, susitarimų forma nėra tokia svarbi kaip turinys.
„Ar sutartis bus keičiama, ar bus atskiri protokolai - jau techninės detalės. Svarbiausia yra turinio susitarimai, kad turi būti subalansuoti biudžetai ekonominio ciklo metu, automatinės sankcijos už Mastrichto kriterijų nevykdymą. Daugelio dalykų kai kurios šalys nesilaikė ir turėdamos Stabilumo paktą, ne visoms šalims pakakdavo politinės valios ir atsakomybės, todėl ir reikia bendrų susitarimų“, - sakė prezidentė.