- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė prognozuoja, kad Lietuva prisijungs ne prie visų Europos fiskalinės drausmės sutarties nuostatų, tačiau laikysis pagrindinių joje keliamų tikslų.
„Esminiai dalykai yra aptarti. Daugelis valstybių turbūt tam pritars. Be abejo, Jungtinė Karalystė, gal dar kas nors turės daugiau techninio charakterio pastabų. Kaip ir mes, Lietuva, prisijungsime ne prie visų sutarties pozicijų - prie kai kurių prisijungsime, kai tapsime euro zonos nariais. Pavyzdžiui, partnerystės programos ar dar kokie nors elementai, kurie reikalauja labai daug ataskaitų, biurokratinės priežiūros. Išties mes neskubėsime su tuo. O esminiai dalykai, tai fiskalinė drausmė, atsakomybė - šitai mums tinka. Mes šių visų principų laikomės ir dabar“, - Lietuvos radijui iš Briuselio sakė D.Grybauskaitė.
D.Grybauskaitė pirmadienį Briuselyje dalyvauja neformaliame Europos Vadovų Tarybos posėdyje, kuriame turėtų būti pritarta Europos finansinės drausmės sutarčiai. Taip pat svarstomos priemonės Europos ekonomikos augimui ir užimtumui skatinti.
Europos Sąjungos (ES) fiskalinį paktą viejų šalių užsienio reikalų ministrai jau išvadino laiko švaistymu ir žalinga sutartimi. Suomijos diplomatijos vadovas Erkki Tuomioja, duodamas interviu dienraščiui „Financial Times“, pareiškė, kad šį susitarimą laiko „geriausiu atveju būtinu, o blogiausiu atveju - žalingu“. Tuo tarpu Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas, kalbėdamasis su Vokietijos savaitraščiu „Der Speigel“, planuojama ES susitarimą vadino tuščiu laiko švaistymu.
Keli kiti pareigūnai Briuselyje ir kitur įsitikinę, jog Europa neturėtų švaistyti laiko, derindama savo fiskalines taisykles tuo metu, kai skolų krizė grasina visą žemyną nugramzdinti į recesiją.
Europos Komisija, kuri jaučiasi esanti atribota nuo derybų dėl šios sutarties, žvelgia į ją be didesnio entuziazmo, o aukšti Europos Parlamento pareigūnai taip pat sako turintys rimtų abejonių.
Tuo tarpu profsąjungos įsitikinusios, kad šis fiskalinis paktas sukels labai aiškių padarinių ir vasario 29-ąją planuoja surengti „Europos veiksmo dieną“, siekiant atkreipti dėmesį, kad naujosios taisyklės „oficialiai įtvirtins griežtą taupymą“.
Pagal pirminį projektą, planuojama, kad sutartis įsigaliotų 2013 metų sausio 1-ąją.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“1
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą4
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje5
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...