Derybas dėl euro zonos skolų krizės lydi masiniai protestai

Europos Sąjungos (ES) profsąjungos pakvietė šeštadienį masiškai protestuoti prieš diržų veržimo priemones, o Bendrijos ministrai anksti nutraukė derybas dėl euro zonos skolų krizės kitą dieną po to, kai Vašingtonas paragino juos baigti tarpusavio rietenas.

27 ES šalių profsąjungos sukvietė dešimtis tūkstančių demonstrantų į Lenkijos pietvakarinį miestą Vroclavą, o vietos policija apsupo viršūnių susitikimo vietą - Šimtmečio halę Vroclave.

„Ministrai išvyks anksčiau“, - sakė vienas iš derybų pareigūnų. Baigiamoji spaudos konferencija taip pat buvo paankstinta ir prasidėjo 9 val. 30 min. Grinvičo (12 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

Audringas derybas dėl skolų krizės penktadienį aptemdė priešprieša tarp ES lyderių ir JAV iždo sekretoriaus Timothy Geithnerio, tačiau per šį neoficialų pasitarimą ministrai neplanavo priimti jokių įpareigojančių sprendimų.

Dėl Europą apėmusios krizės Bendrijos viršūnių susitikimai ypač dažnai tampa protestų taikiniais.

Europos profsąjungų konfederacijos atstovė Patricia Grillo teigė, kad į demonstraciją Vroclave šeštadienio rytą susirinko 40 tūkst. protestuotojų. Panašaus masto protestai prieš pusmetį vyko per ES ministrų susitikimą Vengrijos sostinėje Budapešte.

Ministrai per šias derybas daugiausiai dėmesio skyrė fiskalinės drausmės stiprinimui Europos Sąjungoje; bendrame pranešime sakoma: „Turi būti priimami kitokie pasirinkimai. Turime susitarti dėl Europos ekonomikos valdymo, pagrįsto solidarumu ir nedarbo mažinimu.“

27 ES šalių ministrai susirinko prieš 9 val. vietos (10 val. Lietuvos) laiku į sesiją, kurioje Belgijos finansų ministras Didier Reyndersas sakė, kad Prancūzija ir Vokietija turi spausti euro zonos šalis įvesti finansinių pervedimų mokestį.

Kalbėdamas apie Graikijos ir visos euro zonos skolų krizę, Liuksemburgo finansų ministras Lucas Friedenas sakė žurnalistams, jog atėjo laikas ne vien kalbėti, bet ir veikti, griežtinant fiskalinę drausmę ir ekonomikos gaivinimo priemonių koordinavimą, ypač 17 euro zonos šalių.


„Manau, kad visiška valiutų unija dar nėra, kokia turėtų būti; ši krizė parodė, jog neužtenka turėti “klubo taisykles„ - turi būti įpareigota jų laikytis, o viskas, kas gali padėti pasiekti šį tikslą, yra absoliučiai būtina“, - pabrėžė jis.

Penktadienį euro zonos šalys nusprendė iki spalio atidėti sprendimą, ar išmokėti Graikijai, atsidūrusiai šios krizės centre, kitą finansinio gelbėjimo paketo paskolos dalį - 8 mlrd. eurų.

Atėnai, siekiantys įrodyti, kad jų vykdomos diržų veržimo priemonės atitinka suteiktos finansinės pagalbos sąlygas, perspėjo pristigsiantys lėšų iki spalio vidurio ir negalėsiantys mokėti atlyginimų bei pensijų, kol bus priimtas sprendimas dėl tolesnių išmokų.

Šiuo metu Europos Sąjungai pirmininkaujanti Lenkija nusprendė į Bendrijos finansų vadovų pasitarimą penktadienį pasikviesti JAV iždo sekretorių, o šis žingsnis rodo didėjantį tarptautinį susirūpinimą dėl skolų krizės Europoje.

„Vyriausybės ir centriniai bankai turi pašalinti katastrofinę grėsmę rinkoms“, - Th.Geithneris sakė šių derybų kuluaruose, nors Vašingtonas vėliau paneigė, kad iždo sekretorius išrašinėja „receptus“ Europai.

Th.Geithneris penktadienį griežtai susikirto su Vokietijos finansų ministru Wolfgangu Schaeuble dėl tolesnio kelio į priekį.

Iždo sekretorius ragino euro zonos lyderius stiprinti 440 mlrd. eurų pagalbos fondą į bėdą patekusioms bloko šalims, tačiau Vokietija šį pasiūlymą iškart atmetė.

Berlynas savo ruožtu pareikalavo, kad   Vašingtonas nebesipriešintų pasauliniam finansinių operacijų mokesčiui, kuriam nepritaria Th.Geithner.

Europiečiai ragina įvesti pelno arba apyvartos mokestį finansiniam sektoriui, nes vyriausybės buvo priverstos gelbėti bankus per 2008 metų finansų krizę, prasidėjusią Jungtinėse Valstijose.


Šiame straipsnyje: ESeurozonakrizėprotestai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių