Derybas dėl euro zonos skolų krizės lydi masiniai protestai

Europos Sąjungos (ES) profsąjungos pakvietė šeštadienį masiškai protestuoti prieš diržų veržimo priemones, o Bendrijos ministrai anksti nutraukė derybas dėl euro zonos skolų krizės kitą dieną po to, kai Vašingtonas paragino juos baigti tarpusavio rietenas.

27 ES šalių profsąjungos sukvietė dešimtis tūkstančių demonstrantų į Lenkijos pietvakarinį miestą Vroclavą, o vietos policija apsupo viršūnių susitikimo vietą - Šimtmečio halę Vroclave.

„Ministrai išvyks anksčiau“, - sakė vienas iš derybų pareigūnų. Baigiamoji spaudos konferencija taip pat buvo paankstinta ir prasidėjo 9 val. 30 min. Grinvičo (12 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

Audringas derybas dėl skolų krizės penktadienį aptemdė priešprieša tarp ES lyderių ir JAV iždo sekretoriaus Timothy Geithnerio, tačiau per šį neoficialų pasitarimą ministrai neplanavo priimti jokių įpareigojančių sprendimų.

Dėl Europą apėmusios krizės Bendrijos viršūnių susitikimai ypač dažnai tampa protestų taikiniais.

Europos profsąjungų konfederacijos atstovė Patricia Grillo teigė, kad į demonstraciją Vroclave šeštadienio rytą susirinko 40 tūkst. protestuotojų. Panašaus masto protestai prieš pusmetį vyko per ES ministrų susitikimą Vengrijos sostinėje Budapešte.

Ministrai per šias derybas daugiausiai dėmesio skyrė fiskalinės drausmės stiprinimui Europos Sąjungoje; bendrame pranešime sakoma: „Turi būti priimami kitokie pasirinkimai. Turime susitarti dėl Europos ekonomikos valdymo, pagrįsto solidarumu ir nedarbo mažinimu.“

27 ES šalių ministrai susirinko prieš 9 val. vietos (10 val. Lietuvos) laiku į sesiją, kurioje Belgijos finansų ministras Didier Reyndersas sakė, kad Prancūzija ir Vokietija turi spausti euro zonos šalis įvesti finansinių pervedimų mokestį.

Kalbėdamas apie Graikijos ir visos euro zonos skolų krizę, Liuksemburgo finansų ministras Lucas Friedenas sakė žurnalistams, jog atėjo laikas ne vien kalbėti, bet ir veikti, griežtinant fiskalinę drausmę ir ekonomikos gaivinimo priemonių koordinavimą, ypač 17 euro zonos šalių.


„Manau, kad visiška valiutų unija dar nėra, kokia turėtų būti; ši krizė parodė, jog neužtenka turėti “klubo taisykles„ - turi būti įpareigota jų laikytis, o viskas, kas gali padėti pasiekti šį tikslą, yra absoliučiai būtina“, - pabrėžė jis.

Penktadienį euro zonos šalys nusprendė iki spalio atidėti sprendimą, ar išmokėti Graikijai, atsidūrusiai šios krizės centre, kitą finansinio gelbėjimo paketo paskolos dalį - 8 mlrd. eurų.

Atėnai, siekiantys įrodyti, kad jų vykdomos diržų veržimo priemonės atitinka suteiktos finansinės pagalbos sąlygas, perspėjo pristigsiantys lėšų iki spalio vidurio ir negalėsiantys mokėti atlyginimų bei pensijų, kol bus priimtas sprendimas dėl tolesnių išmokų.

Šiuo metu Europos Sąjungai pirmininkaujanti Lenkija nusprendė į Bendrijos finansų vadovų pasitarimą penktadienį pasikviesti JAV iždo sekretorių, o šis žingsnis rodo didėjantį tarptautinį susirūpinimą dėl skolų krizės Europoje.

„Vyriausybės ir centriniai bankai turi pašalinti katastrofinę grėsmę rinkoms“, - Th.Geithneris sakė šių derybų kuluaruose, nors Vašingtonas vėliau paneigė, kad iždo sekretorius išrašinėja „receptus“ Europai.

Th.Geithneris penktadienį griežtai susikirto su Vokietijos finansų ministru Wolfgangu Schaeuble dėl tolesnio kelio į priekį.

Iždo sekretorius ragino euro zonos lyderius stiprinti 440 mlrd. eurų pagalbos fondą į bėdą patekusioms bloko šalims, tačiau Vokietija šį pasiūlymą iškart atmetė.

Berlynas savo ruožtu pareikalavo, kad   Vašingtonas nebesipriešintų pasauliniam finansinių operacijų mokesčiui, kuriam nepritaria Th.Geithner.

Europiečiai ragina įvesti pelno arba apyvartos mokestį finansiniam sektoriui, nes vyriausybės buvo priverstos gelbėti bankus per 2008 metų finansų krizę, prasidėjusią Jungtinėse Valstijose.


Šiame straipsnyje: ESeurozonakrizėprotestai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Antstoliams perduotos skolos skandina tiek žmonių, kiek gyvena Kaune
    Antstoliams perduotos skolos skandina tiek žmonių, kiek gyvena Kaune

    Vienas iš dešimties Lietuvos gyventojų turi skolų, perduotų antstoliams. Tai 250 tūkst. žmonių, arba beveik tiek, kiek gyventojų yra Kaune, teigia Nevyriausybinių organizacijų tinklas, renkantis parašus po peticija „Lietuvoj...

    5
  • „Sodra“ atveria daugiau duomenų apie darbuotojų pajamas šalies įmonėse
    „Sodra“ atveria daugiau duomenų apie darbuotojų pajamas šalies įmonėse

    „Sodra“ nuo šiol teikia daugiau viešų duomenų apie įmonių darbuotojų uždirbamas pajamas. Pradėta viešai skelbti įmonių, kuriose yra daugiau nei 20 darbuotojų, atlyginimų mediana, standartinis nuokrypis, 25 proc. kvan...

    2
  • Iš lietuviškų prekių gali likti tik gražūs prisiminimai
    Iš lietuviškų prekių gali likti tik gražūs prisiminimai

    Ar valstybės turi ginti rinkas nuo svetimų pigesnių prekių, o gal turėtų skatinti savo gamintojus? Žmonės yra linkę vertinti, kaip yra geriau jiems asmeniškai, o ne visam pasauliui", – mano buvusi finansų ministrė, parlamentarė In...

  • Lauko prekybai – vienodi nameliai
    Lauko prekybai – vienodi nameliai

    Miestas už 88 tūkst. eurų nupirko vienodus metalinius namelius, skirtus lauko prekybai. Nuo šiol tokiai veiklai licencijas metams įsigiję klaipėdiečiai statiniais galės naudotis nemokamai. Tačiau esą prekeivių yra daugiau nei naujos įrangos....

    7
  • G. Surplys: Kinija ir dalis Europos sieks spartinti prekybą
    G. Surplys: Kinija ir dalis Europos sieks spartinti prekybą

    Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys sako, jog Kinija bei 16 Vidurio ir Rytų Europos šalių sieks paspartinti tarpusavio prekybą.  ...

    1
  • V. Šapoka: kova su šešėliu aktuali visai ES
    V. Šapoka: kova su šešėliu aktuali visai ES

    Lietuva palaiko Europos Sąjungoje (ES) svarstomas priemones, kurios leistų geriau bendradarbiauti kovojant su sukčiavimu dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM), teigia finansų ministras Vilius Šapoka. ...

    6
  • Pagal alkoholio vartojimą Lietuva pasaulyje – vis dar pirma
    Pagal alkoholio vartojimą Lietuva pasaulyje – vis dar pirma

    Pagal alkoholio vartojimą Lietuva pasaulyje - vis dar pirma. Tai konstatuota Ekonominio bendradarbiavimo pasaulio organizacijos (EBPO) ataskaitoje, kuri paskelbta penktadienį. Lietuvos sveikatos politikai teigia, kad skaičiai atspindi praeitį, įvedus alko...

    7
  • Rinkliavos išvengs ir per Jonines
    Rinkliavos išvengs ir per Jonines

    Joninių ir tarptautinio folkloro festivalio "Parbėg laivelis" šventinių mugių prekeivius ir paslaugų teikėjus siūloma atleisti nuo rinkliavos. Tam dar turi pritarti miesto taryba. Skaičiuojama, kad dėl to savivaldybė neteks beveik 3 ...

    1
  • Vilnių atranda vis daugiau turistų
    Vilnių atranda vis daugiau turistų

    Sostinėje ir toliau daugėja turistų. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Vilnius sulaukė 7,5 proc. daugiau svečių nei pernai šiuo laikotarpiu. Daugiausiai - per 40 proc. - išaugo keliautojų srautas iš Vokietijos. ...

    3
  • Lietuvos bankas išleis Joninėms skirtas kolekcines monetas
    Lietuvos bankas išleis Joninėms skirtas kolekcines monetas

    Lietuvos bankas birželio 7 dieną į apyvartą išleis dvi kolekcines monetas, skirtas Joninėms (Rasos šventei), iš serijos „Tradicinės lietuvių šventės“. ...

Daugiau straipsnių