Demografė: lietuviams ateityje teks dirbti ilgiau ir sunkiau

Po 50-ies metų Lietuvos visuomenė taps viena seniausių Europos Sąjungoje (ES), todėl ateityje išlaikytinių dalis didės, pensijų sistema patirs vis didesnę įtampą, ir lietuviams teks dirbti sunkiau ir ilgiau, prognozuoja Vilniaus universiteto (VU) mokslininkė.

VU Ekonomikos fakulteto dėstytoja Gindra Kasnauskienė pirmadienį spaudos konferencijoje

teigė, jog pagal dabartines demografines prognozes 2060 metais Lietuvoje gyvens apie 2,5 mln. gyventojų, arba 781 tūkst. mažiau nei 2010 metų pradžioje.

Ji taip pat pažymėjo, jog vidutinis tuo metu Lietuvoje gyvensiančių žmonių, įskaitant vaikus, amžius bus vienas didžiausių ES ir sieks apie 51 metus, o prognozuojamas Bendrijos vidurkis - 47 metai.

Pasak G.Kasnauskienės, turint omenyje, kad 2008 metais vidutinis lietuvių amžius buvo mažesnis už ES vidurkį (40 metų), akivaizdu, jog šalyje sparčiai daugėja vyresnio amžiaus žmonių, palyginti su kitomis amžiaus grupėmis.

Mokslininkės teigimu, nuo 2008 iki 2060 metų 65 ir vyresnių Lietuvos gyventojų skaičius išaugs nuo 16 proc. iki 35 proc., o 80-mečių ir ir vyresnių - nuo 3 proc. iki 12 procentų.

2008-aisiais, anot VU atstovės, 100-ui darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų teko kiek daugiau nei 20 žmonių, vyresnių nei 65 metų. 2030 metais šis skaičius, jos teigimu, sieks apie 35, o 2060-aisiais - daugiau nei 65. Pesimistiškesnės prognozės tarp 27 ES šalių yra tik Slovakijoje ir Lenkijoje.

"Reikia adekvačiai įvertinti, kad yra tokios demografinės jėgos, jos veikia tikrai stipriai, ir tas efektas turi būti numatytas ilgalaikėje perspektyvoje - kas gi mūsų laukia. Remiantis kitų šalių patirtimi, galima formuluoti išvadą, kad neišvengiamai teks dirbti ilgiau ir sunkiau", - kalbėjo G.Kasnauskienė.

Pagrindine visuomenės senėjimą galinčia stabdyti demografinės politikos kryptimi ji įvardijo gimstamumo skatinimą, ekonomiką skatinančią imigracinę politiką, pagyvenusių darbuotojų skatinimą likti darbo rinkoje. Vis dėl to, G.Kasnauskienės teigimu, visuomenei teks prisitaikyti prie gyventojų senėjimo, nes kitos išeities esą nėra.

Vardindama gyventojų senėjimo ekonominius padarinius ji išskyrė darbo rinkos "susitraukimą", dėl kurio stinga darbo jėgos, o dirbantiesiems tenka mokesčiai. Taip pat minėjo darbo našumo augumo sulėtėjimą, pensinių santaupų apimties didėjimą ir dėl to kapitalui imlesnės ekonomikos formavimąsi.

Tarp socialinių padarinių minėtas vadinamųjų išlaikytinių skaičiaus augimas, pensijų sistemos peržiūros ir reformų būtinybė ir pensinių išmokų didėjimas.


Šiame straipsnyje: nedarbasbedarbiaipensininkai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių