- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baimė prarasti kelis šimtus litų per savaitę susirgusius darbuotojus verčia griebtis įvairių gudrybių - jie stengiasi išsisukti nuo pajamas nurėžiančio laikinojo nedarbingumo, todėl iš ligonių staiga tampa slaugytojais.
Už ligonio slaugymą "Sodra" moka nuo pirmosios dienos ir palankesnėmis sąlygomis nei mokama ligos pašalpa esant laikinajam nedarbingumui, ketvirtadienį rašo dienraštis "Lietuvos rytas".
Pagal galiojančią tvarką, už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas ligos pašalpą moka darbdavys. Pašalpa sudaro 80-100 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Gaunantiems pajamų pagal autorines sutartis ligos pašalpa už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas apskritai nemokama.
"Sodra" ligos pašalpą pradeda mokėti tiktai nuo trečiosios dienos ir moka iki septintosios nedarbingumo dienos.
Ši pašalpa sudaro 40 proc. vadinamojo kompensuojamojo uždarbio.
Kompensuojamasis uždarbis - tai mėnesio pajamos, iš kurių skaičiuojami mokesčiai "Sodrai". Šios pajamos dar yra vadinamos draudžiamosiomis.
Jei žmogus per savaitę nepasveiksta, nuo aštuntosios nedarbingumo dienos jam mokama ligos pašalpa, sudaranti 80 proc. kompensuojamojo uždarbio.
Tuo tarpu slaugos pašalpą "Sodra" moka nuo pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos. Ji sudaro 85 proc. kompensuojamojo uždarbio.
Pavyzdžiui, už sergančio vaiko slaugymą, jei jam dar nėra 14 metų, pašalpa mokama iki 14 dienų. Slaugant vyresnius vaikus ar šeimos narius pašalpa mokama 7 kalendorines dienas.
Jei žmogus, neatskaičiavus mokesčių, per mėnesį gauna 3 tūkst. litų algos, apytiksliais apskaičiavimais, ligos pašalpos per savaitę susidarytų apie 280-450 litų, slaugos pašalpos - apie 580 litų.
Mokant pašalpas išskaičiuojama 6 proc. sveikatos draudimo įmoka ir 15 proc. gyventojų pajamų mokestis. Be to, pašalpa mokama tik už darbo dienas.
Lyginant 2007-ųjų "Sodros" duomenis su 2010-ųjų rodikliais, per trejus metus laikinojo nedarbingumo atvejų sumažėjo vos ne perpus.
2007-aisiais ligos pašalpa buvo mokėta maždaug 773 tūkst. žmonių, pernai ją gavo apie 401 tūkst. Spėjama, kad baimindamiesi netekti darbo žmonės į jį eidavo net ir sirgdami.
Tuo tarpu slaugos pašalpų gavėjų mažėjo ketvirtadaliu: nuo 88 tūkst. 2007-aisiais iki 61 tūkst. 2010-aisiais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baltijos šalyse pramonės produkcija per metus mažiausiai pabrango Lietuvoje
Lietuvos pramonės produkcijos gamintojai kainas per metus padidino kukliausiai Baltijos šalyse, o labiausiai jas kilstelėjo Latvijos gamintojai. ...
-
Lietuvoje populiarėja vandens turizmas
Lietuvoje populiarėjant vandens turizmui, šiemet šiltąjį sezoną telkiniuose daugės plaukimo maršrutų, BNS pranešė Turizmo departamentas. ...
-
Siūlymui į tarpusavio skolinimąsi įtraukti ir įmones – kritika1
Siekiant didesnės konkurencijos finansų sektoriuje, Lietuvos įmonėms siūloma leisti dalyvauti tarpusavio skolinimosi veikloje ir teikti paskolas. Dabar šioje veikloje skolinti gali tik fizinis asmuo, o įmonėms tokia galimybė nenumatyta. ...
-
VMI jau grąžino 30,5 mln. eurų permokų1
Likus kiek daugiau nei savaitei iki pajamų ir turto deklaravimo pabaigos, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) jau grąžino apie 30,5 mln. eurų permokų. ...
-
Didesnė kolekcinių monetų įvairovė plečia besidominčių jomis ratą
Lietuvos kolekcinių monetų rinka šių metų pradžioje išliko aktyvi, o didesnė leidžiamų monetų įvairovė plečia ir besidominčių jomis ratą, teigia Lietuvos bankas (LB). ...
-
Muitinės konfiskuotų daiktų aukcione galima įsigyti ir akinius, ir automobilį2
3 automobiliai, nemažai drabužių, sporto reikmenys ir net luitas gintaro. Šiuos ir kitus daiktus galima nusipirkti pirmadienį muitinės aukcione. Kasmet muitininkai konfiskuoja įvairiausių prekių, kurias žmonės bando nelegaliai įsivežti į Li...
-
R. Masiulis: klausimas dėl „Rail Baltica“ finansavimo kelia nerimą
Tai, kad „Rail Baltica“ vėže galimas traukinių greitis Baltijos šalyse planuojamas 240 kilometrų per valandą, o Lenkijos pusė garantuoja tik iki 160 kilometrų per valandą greitį, gali kelti vis daugiau klausimų, per bendrą posėd...
-
Pusė apklaustųjų mokėtų brangiau už geriau laikomų vištų mėsą6
2018 m. kovą atlikta visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad net trys ketvirtadaliai (75,8 proc.) lietuvių mano, jog fermose mėsai auginamų vištų sąlygos turėtų būti pagerintos, o beveik pusė (47,2 proc.) šalies gyventojų pasiruo&scar...
-
Galimybė susigrąžinti dalį GPM už paslaugas vertinama skirtingai
Mokesčių reformą parengusios Vyriausybės siūlymas leisti gyventojams susigrąžinti dalį pajamų mokesčio (GPM) už legaliai įsigytas namų ūkio paslaugas vertinamas skirtingai. Finansų ministras Vilius Šapoka tikisi, kad ši naujovė bu...
-
Į teršiantį viešąjį transportą – skirtingas didžiųjų miestų žvilgsnis2
Trys didžiausi šalies miestai skirtingai sprendžia viešojo transporto problemas. Rengiantis įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) direktyvą, kad miestuose neliktų taršių autobusų, vieni miestai atnaujina autobusų parką, kiti kelia am...