Dėl euro zonos ir „Snoro“ problemų teks peržiūrėti kitų metų biudžetą

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad dėl euro zonos finansinių problemų ir iš dalies dėl „Snoro“ bankroto teks peržiūrėti kitų metų biudžetą.

A.Kubilius Lietuvos radijui antradienį teigė, jog šalies ekonomiką pradeda veikti euro zonos skolų krizė. Pasak A.Kubiliaus, nepaisant to, pagrindiniai įsipareigojimai „jautrioms“ socialinėms grupėms bus įvykdyti.

„Mes pradedame jausti neigiamą poveikį to, kas darosi Europos Sąjungoje. Matome gana sparčiai prastėjančius ekonominius lūkesčius, pramonės lūkesčius ir mes turėsime keisti kitų metų biudžeto prognozes - mažinti pajamas dėl euro zonos problemų, kurios neišsisprendžia ir kurios darosi tik gilesnės. O prie to, be abejo, prisidėjus dar ir “Snoro„ reikalams, be abejo, rūpesčių papildomų suteikė“, - antradienį interviu Lietuvos radijui sakė A.Kubilius.

Pasak jo, įsipareigojimo atstatyti pensijas nėra atsisakoma.

„Reikės peržiūrėti biudžetą, bet savo įsipareigojimus, ypač mažiausiai socialiai apsaugotiems mes stengsimės įvykdyti, mūsų įsipareigojimas atstatyti pensijas neturėtų keistis“, - kalbėjo premjeras.

Seimas praėjusį ketvirtadienį baigė pirmąjį 2012 metų biudžeto projekto svarstymą ir grąžino jį Vyriausybei tobulinti. Toliau Seimas dokumentą svarstys gavęs Vyriausybės pataisas - vėliausiai po dviejų savaičių.

Dabar planuojama, kad fiskalinis, arba valdžios sektoriaus deficitas 2012 metais sieks 2,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o Vyriausybės skolinimosi poreikis 2012 metais turėtų siekti 9,4 mlrd. litų.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė yra minėjusi, jog nepaisant „Snoro“ bankroto grynojo skolinimosi suma kitąmet turėtų išlikti tokia pat, kaip ir planuota, dėl to, jog Vyriausybė neseniai išleido 750 mln. JAV dolerių euroobligacijų emisiją. Tačiau kai kurie kiti politikai neabejoja, kas skolinimosi limitą teks didinti .

Finansų ministerija prognozuoja, kad kitąmet Lietuvos BVP augs 4,7 proc., tačiau I.Šimonytė lapkričio pradžioje teigė, jog dėl prastėjančių eksporto rinkų perspektyvų BVP augimo prognozes gali tekti sumažinti maždaug 1 procentiniu punktu.

Planuojama, jog valstybės biudžeto pajamos su Europos Sąjungos lėšomis kitąmet turėtų siekti 26 mlrd. litų (9,1 proc., arba 2,179 mlrd. litų daugiau nei numatyta šių metų biudžete), o asignavimai - 26,709 mlrd. litų (1,2 proc., arba 328,2 mln. litų daugiau). Planuojamas kitų metų valstybės biudžeto deficitas - 708,899 mln. litų.


Šiame straipsnyje: biudžetas

NAUJAUSI KOMENTARAI

rj

rj portretas
nelabai tikiu kubilo kalbom .jis viena galvoja kita kalba o trecia daro .ziurekit kad dar pensijas nenureztu ,o jau saviskiu is siltu vieteliu tai tikrai nemes

Kęstas

Kęstas portretas
Kuo baigiasi Snoro bankrotas? Šis bankas yra pernelyg didelis. Draudimo fonde lieka žymiai mažiau pinigų, negu reikia grąžinti išmokomis. Dėl krizės, skolinti tokioms valstybėms, kaip Lietuva, niekas nenori. Todėl atgauna ne visi. Tiems, kurie tuo netiki, reikia mažiau plepėti, daugiau pagalvoti. Dar pasakykit, kad iš atimtų Snoro turtų jums kiekvienam po lėktuvą duos. Bankininkai žinojo, ką ruošia žioplys Andrius Kubilius. Jų laikraštis tai išspausdino prieš šią, neva tai labai slaptą, operaciją. Visi investiciniai turtai yra seniai tolimose salose. Fonde tikrai yra mažiau pinigų, negu priklauso žmonėms pagal įstatymą. A.Kubiliui atrodo, kad tokie veiksmai yra normalūs. Jis sukelia ar nors pagilina krizę, po to vaizduoja kietą kovotoją su nuodėmingais kaltaisiais, nukentėjusiais nuo tos krizės. Davatkoms patinka toks kovingas gaidelis. Jos balsuoja už jį, vargšelės. Kas bus, jei A.Kubiliaus krizės gilinimui prireiks nacionalizuoti skandinavų bankų filialus Lietuvoje? Vargšai mes, Lietuvos verslo žmonės ir dirbantieji.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių