Dėl elektrinės įkeis visą šalies energetikos sistemą?

Kol derybininkai brėžia sutarčių su Visagino atominės elektrinės (AE) statytojais gaires, politikų kuluaruose paleistos kalbos, kad valdantieji slapčia rengia koncesijos sutartį, kuria Lietuva įsipareigos 30 metų iš Visagino AE pirkti kelis kartus brangesnę elektrą, tai yra tol, kol nesugrįš į statybą investuoti pinigai – apie 20 mlrd. litų, praneša LTV „Savaitė“.

Esą tai išlįs kaip yla iš maišo tik tuomet, kai Vyriausybė atneš į Seimą visą paketą keičiamų įstatymų, tarp jų – ir Koncesijų įstatymo.        

Gandus savotiškai sutvirtina pavasarį mįslingai prašnekusi Prezidentė.

„Pirmiausia norėčiau galutinai žinoti, nors ir žinau apytiksliai, apie ką kalbama. Bet sąlygos, kokiomis ateina – nenorėčiau, kad pasikartotų antra „Williams“ istorija“, – gegužę teigė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Nepasitikėjimą gal būt kursto derybų slaptumas – net branduolinę energetiką kuruojanti parlamentinė komisija skundžiasi ne visuomet ir viską žinanti. Tokia atmosfera galbūt ir provokuoja pesimistiškiausius scenarijus.

„Lietuva finansų bus priversta ieškoti pati. Kadangi tokių pinigų nėra, tikriausiai teks pasinaudoti bankų paslaugom, užstatant dalį arba visą Lietuvos energetikos materialųjį turtą. Šiuo atveju yra didelis pavojus, didelė rizika, jog kuomet reikės išsimokėti tą kreditą, Lietuva gali likti ir be savo energetikos materialaus turto, ir be savo akcijų dalies naujoje elektrinėje, jei tokia bus pastatyta“, – kalbėjo Trišalės tarybos Energetikos komiteto pirmininkas Algirdas Jaruševičius.

„Jeigu bankui neturėsim iš ko grąžinti, tai nuosavybė pereis į japonų ir amerikiečių rankas. Tai ir bus nepriklausoma energetika. Tai čia tas pats, kas buvo su „Mažeikių nafta“ padaryta“, – sakė buvęs Lietuvos energetikos sistemos vyriausiasis inžinierius Algirdas Stumbras.

„Ar iš viso Lietuva turi kažką įkeisti ir įnešti kaip dalininkė būsimos elektrinės. Jeigu pažiūrėsime, kiek kainuoja pati jos aikštelė, tai jos už milijardą eurų, ko gero, niekur nenupirktumėte Europoje. Ar infrastruktūra, pastotės, keliai visi ir pati aikštelė, pats sutikimas valstybei turėti atominę, kurios dalininkai bus verslo struktūros, kiek tai kainuoja? Ar neužtektų šito indėlio, kaip Lietuvos dalies, ir tai būtų strateginio investuotojo ir galbūt kaimynių, kurių dalyvavimas nėra aiškus, indėlis – vėl klausimas lieka atviras. Mes nežinome“, – svarstė Pramoninkų konfederacijos atstovas Vyriausybėje Šarūnas Birutis.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas nesigina, kad perdavus Visagino AE globon ir kitų energetikos bendrovių akcijas, nuspręsta keliasdešimt kartų padidinti vos 12 mln. litų vertės būsimosios atominės turtą.

Esą pradžioje bandyta strateginį investuotoją privilioti pasiūlius tik statybos aikštelę prie uždaromos Ignalinos atominės, bet jau per pirmąjį paieškų etapą tapo akivaizdu, kad investuotojas riziką norės dalytis su Vyriausybe.

Tačiau sklandančius gandus apie neva iškilusį pavojų prarasti visą Lietuvos energetiką, A. Sekmokas vadina nesąmone.     

„Tikrai galiu tvirtai pasakyt, kad apie tai nėra nei minčių, nei kalbos. To būti negali, kadangi valstybės įsipareigojimus tvirtins Seimas. Bet kuriuo atveju, Lietuva kaip turėjo, taip ir turės savo elektros perdavimo sistemą. Yra ir kitų bendrovių. Tai yra ta valstybės turto dalis, kurioje valstybė turi kontrolinius akcijų paketus. O čia yra atskira bendrovė „Visagino atominė elektrinė“. Ji vysto tą projektą. Bus sukurta bendrovė, kurios akcininkais bus Lietuva, strateginis investuotojas, regioniniai partneriai. Ir jie valdys šitą atominę jėgainę“, – kalbėjo ministras.

Tačiau tas visas turtas bus mūsų įnašas? – A. Sekmoko pasiteiravo LTV naujienų tarnybos žurnalistai.

Ne, įnašas bus aikštelė, infrastruktūra, kuri yra Visagine, ir įnašas bus finansinės lėšos, kurių reikės. Viskas.

O elektrinės?

Elektrinės kaip buvo, taip ir lieka Lietuvos.

Kiek gali prireikti Lietuvai įnešti savo lėšų ir kiek jų gali prireikti?

Iš tikrųjų dar svarstoma. Neturiu tų skaičių, o jei turėčiau – kol jie nebus sutarti su strateginiu investuotoju, su regioniniais partneriais, aš tikrai negalėčiau skelbti iš anksto. O finansavimo schema yra svarstoma, ir mes svarstom iš įvairių skirtingų šaltinių. Tai šiandien atsakymo nei į vieną klausimą aš duot nepasiruošęs. Bet, be abejo, visi klausimai kurie kyla, jie bus pateikti Seimui ir Seimas spręs.

Energetikos ministras sako, kad elektros kaina, galimas akcijų pasiskirstymas ir konkreti investicijų suma su būsimaisiais partneriais bus suderinta tolesnėse derybose. Koncesijos sutartį tikimasi parengti iki metų pabaigos.   


Šiame straipsnyje: Arvydas Sekmokaselektrinė

NAUJAUSI KOMENTARAI

666

666 portretas
eiline vagyste , kentes lietuva ir nepasiturintys

as

as portretas
Ar reikalinga mums ta elektrine gimarojus kazkoks...

2-am

2-am portretas
norėjai pasakyti hemorojus? Pirma pasitikslink, kaip žodis rašomas, o po to komentuok. kažkodėl prieš AE rėkia visi buvusieji, tai tegu užtikrintai argumentuoja, o ne spėlioja iš kavos tirščių. Gal labai daug neteks visokie januškos ir stoniai?
VISI KOMENTARAI 12
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Eilės Baltarusijos pasienyje: beveik para laukimo ir 100 tūkst. eurų nuostolių
    Eilės Baltarusijos pasienyje: beveik para laukimo ir 100 tūkst. eurų nuostolių

    Ilgų eilių pasienyje su Baltarusija problema, kaip ir legendinė Vilniaus oro uosto taksistų problema, atrodo amžinos ir niekaip neįveikiamos nors ir dedama daug pastangų. O juk prastovos pasienyje trikdo darbą Lietuvos vežėjams, kurie sukuria apie 6 ...

  • Trečiąjį metų ketvirtį Lietuvos oro uostai baigė sėkmingai
    Trečiąjį metų ketvirtį Lietuvos oro uostai baigė sėkmingai

    2017 m. trečiąjį ketvirtį aptarnautų skrydžių ir keleivių skaičius sparčiai augo tiek Kauno, tiek Palangos oro uostuose. Kuklesnius rezultatus minėtu laikotarpiu demonstravo vieninteliai Vilniaus oro vartai, kurie 35 dienoms buvo uždaryti vykstant ...

  • Pirkiniai pašto siuntose: ką turime žinoti?
    Pirkiniai pašto siuntose: ką turime žinoti?

    Didėjant prekių, įsigytų iš elektroninių parduotuvių ir siunčiamų paštu, srautui, Lietuvos paštas ir Muitinės departamentas atkreipia dėmesį į galimus importo mokesčius ir sugriežtintą kontrolę bei primena, kokius daiktus s...

  • Daugiabučių karai: vieni šąla, kiti žiemoja atvirais langais
    Daugiabučių karai: vieni šąla, kiti žiemoja atvirais langais

    Namuose niekaip neįšyla radiatoriai? Gali būti, kad jums skirta šiluma mėgaujasi kaimynai, pranešime žiniasklaidai teigia specialistai. Pasak tarptautinės pastatų priežiūros ir administravimo įmonių grupės „Civinity“...

  • V. Šapoka: augant ekonomikai, gynybos finansavimas nenukentės
    V. Šapoka: augant ekonomikai, gynybos finansavimas nenukentės

    2018 metais Lietuvos ekonomikai augant sparčiau nei prognozuojama, Lietuva gali neįgyvendinti įsipareigojimo krašto apsaugai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), sako finansų ministras. ...

  • Komercines paslaptis ruošiasi saugoti įstatymu
    Komercines paslaptis ruošiasi saugoti įstatymu

    Vyriausybei pritarus Teisingumo ministerija įregistravo Seime Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo projektą, kuriuo siekiama komercinių paslapčių turėtojams užtikrinti sąlygas ginti jas veiksmingiau, rašo dienraštis "...

  • Elektronikos prietaisai bus pradedami žymėti lipdukais
    Elektronikos prietaisai bus pradedami žymėti lipdukais

    Nuo spalio mėnesio elektronikos prietaisai kai kuriose parduotuvėse bus pradedami žymėti atsakingo rūšiavimo bei atliekų sutvarkymo lipdukais, rodančiais, kokiais būdais gyventojai atsikratę elektronikos atliekomis gali būti užtikrinti dėl s...

  • Kitąmet gali smogti didesnė infliacija, nei tikimasi
    Kitąmet gali smogti didesnė infliacija, nei tikimasi

    Nors ekonominės kitų metų prognozės neblogos, jas gerokai pritemdyti gali didesnė, nei tikimasi, infliacija. Taip LRT.lt sako „Danske“ banko vyriausiasis analitikas Jakobas Ekholdtas Christensenas. „Vienas iš nerimą keliančių p...

    1
  • Statybų sektoriuje dominuoja didieji rangovai
    Statybų sektoriuje dominuoja didieji rangovai

    Lietuvos statybų sektoriuje daugiausiai užsakymų gauna didžiosios įmonės, o didelius projektus jos atlieka kartu su partneriais. Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) kyla klausimų dėl imituojamos konkurencijos ir neleistinų sandorių, kai pačios ...

  • S. Skvernelį stebina Prezidentūros požiūris į verslą
    S. Skvernelį stebina Prezidentūros požiūris į verslą

    Premjeras Saulius Skvernelis stebisi, anot jo, neigiamu Prezidentūros požiūriu į lietuvišką verslą. ...

    1
Daugiau straipsnių